Heidelbergas. Pirmieji įspūdžiai

Jau mėnuo laiko kaip esu Heidelberge, tai turbūt jau pats laikas pasidalinti ir pirmaisiais įspūdžiais :) Vokietija man niekada nebuvo ta šalis, kuri keltų didesnius sentimentus, tačiau jau per pirmąsias savaites šis kraštas man pasirodė daug artimesnis lyginant su Didžiąja Britanija. Vokiečiai tarytum kiek paprastesni, nuoširdesni ir turi mažiau dirbtinumo nei britai, o ir kultūra yra kur kas panašesnė į mūsų lietuviškąją. Na, bent jau iš pirmo žvilgsnio :)

Heidelbergas labai smagus miestelis. Pabėgus iš daugiamilijoninio Londono, šis nedidelis pusantro šimto tūkstančių gyventojų teturintis pietų Vokietijos miestas yra smagi atgaiva sielai. Gražus pasaulinių karų nenuniokotas barokinis Vilnių primenantis senamiestis su virš miesto stūgsančia senovine pilimi (kalbama, jog miestas taip patikęs vienam amerikiečių generolui, kad šis antrojo pasaulinio karo metu čia įrengė amerikiečių bazę ir taip buvo išvengta jo subombardavimo), viena ilgiausių pėsčiųjų gatvių Europoje, seniausias ir vienas pačių garsiausių Vokietijos universitetų bei puikus klimatas (tai karščiausia ir labiausiai saulėta Vokietijos vieta) padarė Heidelbergą viena labiausiai lankomų Vokietijos vietų.

Heidelbergo senamiestis ir pilis

O apie tai, kad Heidelbergas yra savotiški Vokietijos tropikai, liudija ir medžiuose gyvenančios laukinės... papūgos :) Niekas gerai nežino, iš kur jos čia atsirado, nors mitų yra įvairių. Galbūt pabėgo iš šalia esančio zoologijos sodo, galbūt atskrido iš kažkur toliau, bet jos gyvena čia jau gan seniai ir panašu, kad joms čia visai patinka. Ir net atslenkanti žiema, atrodo, jų visai negąsdina ir neverčia skristi į daug mielesnius šiltus kraštus. Na, bent jau apie tai bylojo šiek tiek sustirusi, bet pirmojo sniego nepalaužta viena žaliagalvė tropinė paukštė, įsikūrusi visai šalia mano instituto pakelėje augančiuose medžiuose :)

Miestą supančių kalvų viršūnės pirmosios pasitinka žiemą

Vaizdingi Nekaro upės slėniai, apsupti miškingų kalvų, nedidelis senovine kultūrine dvasia alsuojantis studentiškas miestas sukuria išties ypatingą atmosferą. Tai vieta, kurioje išties gera būti, ir kurioje nuo pat pirmųjų dienų pasijaučiau it namuose. Viduje neblėsta jausmas, kad esu būtent ten, kur ir turiu būti. Tarytum kažkas specialiai mane būtų atvedęs čia. Ir pačiam visai tai yra labai įdomu ir keista. Jei kažkas man dar prieš metus būtų pasakęs, kad studijuosiu sporto mokslo (kieno??) doktorantūrą Vokietijoje (kur??), būčiau turbūt nepatikėjęs. Bet keistų atsitiktinumų (sutapimų?) virtinė atvedė mane būtent čia ir vidinis jausmas sako, kad einu teisingu keliu. Belieka tik sulaukti, kur tas kelias mane nuves ;)

Permainų vėjais

Ne, sulaukus trisdešimties gyvenimas nepasibaigė. Netgi priešingai - supratau, kad jis kaip tik prasideda ;) Ir ta pusmečio tyla turbūt nebylus to įrodymas. Bet dabar aš vėl čia ir pasidalinsiu šiek tiek naujienų.

Pavasaris ir ruduo turbūt yra idealiausias laikas permainoms. Papūtęs šiaurės vėjas kartais ir mus pakviečia kelti sparnus. Su šiuo šiaurės vėju pakilsiu ir aš. Supratau, kad mano laikas Londone tiesiog atėjo į pabaigą. Įdomu, kad tai supratau ir pasakiau išeinąs iš darbo dar visai nežinodamas, kur mano kelias pasisuks toliau. Tiesa, variantų turėjau. Kokius tris. Vieną už kitą skirtingesnius. Bet turbūt tame visas gyvenimo žavesys ir yra, kai priimdamas sprendimą nežinai, kas bus toliau. Tiesiog išeini į nežinomybę. Tada iš tiesų perlipi savo ribas ir leidi sau augti.

Dabar jau žinau. Iš ūkanotojo Albiono kelsiuosi į žemyninę Europą, į poetų ir mąstytojų žemę - das Land der Dichter und Denker. O jei kiek tiksliau - į Heidelbergą, nediduką pietvakarių Vokietijos miestą, garsų seniausiuoju Vokietijoje universitetu, kuriame, beje, ir praleisiu tris artimiausius savo gyvenimo metus studijuodamas doktorantūroje ir toliau tyrinėdamas sąmoningus sapnus :) Tik šį kartą tai bus susiję ne su kūrybišku problemų sprendimu, o su... sportu :) Bet apie visa tai plačiau papasakosiu kažkada vėliau.

Vokietija šalis įdomi. Jaučiu tik, kad su savo varganu dešimties vokiškų žodžių žodynu (Guten Tag! Ja! Bitte! Schnelle! Auf Wiedersehen!) ir pusiau vegetariniais mitybos įpročiais, lengva nebus :) Bet kur yra iššūkiai, ten yra ir naujos galimybės. O viską sudėjus į vieną krūvą, patirtis, panašu, kad laukia tikrai įdomi!

Prieš persikeldamas į Vokietiją, neužilgo grįšiu į Lietuvą porai trejetui savaičių. Po pusantros savaitės atostogų rugpjūtį supratau, kad man dar tikrai reikia tėvynėje pasibūti :)

Trisdešimt

Kažkada šis skaičius atrodė grėsmingas. Solidus, rimtas. Atspindintis tam tikrą, visuomenės įpareigotą, statusą. Keletą pakopų pažengusi karjera, šeima, vaikai, pasodintas medis, pastatytas - ar bent jau pradėtas statyti! – namas... Įdomu, kur aš būčiau, jeigu visa tai turėčiau? :) Turbūt kažkur giliai sustingusiame laike... O gal... šviesiame rytojuje? :)

O esu stebuklingoje kryžkelėje. Ten, kur susikerta daugybė kelių. Atsisukęs atgal matau tai kylantį aukštyn, tai besileidžiantį kelią, kuriuo atėjau. Vingiuojantį pro nuostabius slėnius, kalnų viršūnes, miškus, jūrų pakrantes, išsišakojantį į daugybę mažų takų ir takelių, kuriais aš galbūt galėjau ateiti. Priekyje manęs laukia dar didesnė gausybė kelių, vienų už kitus įdomesnių. Bet aš žinau, kad visi jie iš tiesų veda ten pat ir kad ir kurį iš jų bepasirinksiu, aš nueisiu ten, kur turiu nueiti.

Buvimas kryžkelėje turbūt yra vienas nuostabiausių dalykų. Tai yra ta vieta, kur atsiveria galimybės. Ir aš esu laimingas, kad galiu sutikti savo trisdešimtmetį būtent čia. Nes aš žinau, kad manęs laukia daugybė nuostabių dalykų :) Pirmasis jų – kelionė į Maroką jau po poros dienų :) O kadangi, it kokia keista taisyklė, visas didesnes keliones seka kažkokios permainos mano gyvenime, toliau turėtų būti tik įdomiau ;)

Mitybos ypatumai

Gerų pora mėnesių atgal nusprendžiau atsisakyti mėsos. Nors panašios mintys galvoje sukosi netrumpai, vis pritrūkdavo to kažko, to trigerio, kuris paimtų ir galų gale priverstų padaryti šį sprendimą. Ir staiga tas trigeris atsirado. Ir ten, kur jo galbūt visai ir nesitikėjau. Juo tapo filmas "Earthlings". Net nežinau, ar pats filmas mane kažkuo paveikė, ar tiesiog jis buvo laiku ir vietoje. Bet jis, ir po jo pamatyta dar viena dokumentinė juosta, mane privertė peržiūrėti savo mitybos įpročius ir juos iš esmės pasikoreguoti.

Savęs vadinti vegetaru labai didelių pretenzijų neturiu, nes vis dar valgau žuvį ir jūros gėrybes. Tiksliausiai turbūt šiuo metu save galėčiau įvardinti pesketaru :) Bet klijuoti etikečių nelabai mėgstu ir noriu, todėl paklaustas apie savo mitybines pažiūras, tiesiog atsakau, kad stengiuosi nevalgyti mėsos. O kadangi kiekvienas naujas dalykas gyvenime atveria naujus požiūrio taškus ir įžvalgas, tad pasidalinsiu keletu tokių paprastų pastebėjimų.

Atsisakymas mėsos natūraliai skatina sveikesnius mitybos įpročius ir kūrybiškumą. Turėdamas daug mažesnį pasirinkimą, tu pradedi daug labiau galvoti ką valgai ir atidžiau rinktis maisto produktus bei patiekalus. Dažniau pradedi gaminti namuose iš natūralių produktų ir lavinti savo vaizduotę bei kūrybinius sugebėjimus. Patį pirmą savaitgalį atsisakęs mėsos sugalvojau pasigaminti grikių kotletus, kas man, žmogui, dėl viengungiško gyvenimo ypatumų praktiškai nesigaminančiam maisto, buvo tikrai nuostabus pasiekimas! Jau nekalbant apie tai, kad buvo ir tikrai skanu :)

Mėsos nevalgymas pakeičia ir visą vidinę energetiką. Tai, kad nevalgydamas mėsos jautiesi daug žvalesnis ir energingesnis, buvau girdėjęs iš daugybės vegetarų, bet kažkodėl manęs tai neįtikindavo. Kol pagaliau nepabandžiau pats :) Galbūt tai tik savitaigos dalis, galbūt tai iš tiesų padaro kažkokius organinius pokyčius mūsų fiziologijoje, bet tai tikrai veikia!

O svarbiausia – jautiesi išties gerai, kai valgydamas maistą žinai, jog nė vienas naminis gyvūnas nebuvo užaugintas žiauriomis sąlygomis ir bejėgiškai nudaigotas tam, kad tu galėtum užkimšti savo skrandį... Įdomu tai, kad kuomet paklaustas, kodėl nevalgai mėsos - o mėsą valgantiems paprastai tai būna labai idomu :) - atsakai, jog tai darai dėl etinių sumetimų, žmonės paprastai pasimeta. Pasakymai, kad tai yra sveikiau ar kad galbūt aš tiesiog šiaip nemėgstu mėsos, jiems atrodo kur kas įtikinamesni. O čia – kažkokie etiniai sumetimai... Tau... religija neleidžia valgyti mėsos?..

O ir religijos vienaip ar kitaip riboja mėsos vartojimą. Pasak Biblijos, Adomas ir Ieva gyvendami rojuje nevalgė mėsos ir tik po pirmosios nuodėmės nusviesti žemyn patapo mėsėdžiais. Kiauliena nevalgoma Judaizme ir Islame, jautiena – induizme, o džainizme apskritai draudžiama valgyti bet kokią mėsą. Didžiojoje daugumoje religijų apskritai, jei ir nėra draudžiama, tai yra bent jau rekomenduojama pasirinkti mitybą be mėsos.

Bet net ir nežiūrint į religijas, manau, kiekvienas tobulėjantis žmogus su augančiu sąmoningumu kažkada prieina tą slenkstį, kai pasirenka vegetarinius mitybos įpročius. Augdamas viduje tu vis labiau peržengi save ir tavo suvokimas tampa vis labiau globalus ir mažiau pririštas prie tavojo ego. Egocentriškumą natūraliai pradeda keisti ekocentriškumas. O kuomet tavo požiūris į save ir pasaulį tampa vis labiau ekologiškas, tu tiesiog automatiškai prieini tą ribą. Kažkada buvau girdėjęs posakį, kad negali būti ekologišku ir tebevalgyti mėsą. Pagaliau tą išties supratau. Ir tai ne tik pakeitė mano mitybos įpročius, bet ir sąmonės būseną apskritai.

Reminiscencijos

Kartais kažkoks prisiminimas netikėtai išnyra iš užmaršties ir iškyla prieš tavo akis. Primindamas, koks tu buvai ir kuo tu gyvenai kažkada tada.

žmogau, žiūrėk - ten sėdi tavo dievas!
parimęs, vienišas toksai.
jis džiaugėsi tada, kai basas tu lakstei po pievą,
bet ko jam rieda ašaros nūnai?

o tu, juk taip ilgai vis jo ieškojai,
parklupdamas ėjai pirmyn,
bandei surasti kelią savo rojun,
o kai radai - tu nuėjai tolyn.

Šias eiles parašiau turbūt keliolika metų atgal, vėlyvojoje paauglystėje. Kažkiek paprasta, naivu, bet širdyje išlieka nemažiau brangu.

Hare Krišna

Prieš keletą dienų senoje ir beveik nebenaudojamoje e-pašto dėžutėje radau laišką. Pavadintą "Jūsų naujojo gyvenimo pradžia". Turinys žemiau (tekstas neredaguotas). Kaip rašoma laiške, pasidalinęs juo, pajusiu džiaugsmą ir ramybę. Tad ir pasidalinu :) Galbūt kažkam bus įdomu :)

Sveiki, vienisas keliautojau

Pagaliau, JUS sulaukete tos dienos, kai gali ivykt kazkas tokio, kas pakeis visa Jusu tolimesni gyvenima. Taip taip, butent, pasikeis viskas... :)

Isivaizduokite, kad atejote pas isminciu ir dabar galite jo klaust bet ko ir jis Jums atsakys i visus Jus dominancius klausimus. Nera tokio klausimo i kuri jis neatsakytu. Jis net turi paruoses tokius atsakymus, kurie bus uzduodami net tolimoje ateityje tokio pat mielo zmogaus kaip ir Jus, kuris stovi dabar ir bando klaust. Klauskite drasiai, i viska bus atsakyta. Cia ne pokstas, tai tikra tiesa.

Taigi, dabar Jums reikia tik vieno, imt ir parsisiust visas zemiau esancias knygas, kuriose surasyti visi atsakymai i visus klausimus, kokius tik gali zmogus siuo metu, praeityje ir ateityje gilintis. Sios knygos ne paprastos, jos nesa savy dziaugsma ir gyvenimo prasme.

http://www.failai.in/show/F/0102689BD/saves.pazinimo.mokslas.zip
http://www.failai.in/show/F/318B36476/Kelione.-.i.-.saves.-.atradima.pdf
http://www.failai.in/show/F/1AE38449B/Yogos.tobulybe.pdf
http://www.failai.in/show/F/D1A4B6A55/ANAPUS.gimimo.ir.mirties.pdf
http://www.failai.in/show/F/CEB4AD1C7/Tobuli_klausimai.ir.tobuli.atsakymai.pdf
http://www.failai.in/show/F/1B9333CDD/Sri.Isopanisad.pdf
http://www.failai.in/show/F/DA854C367/srimad-bhagavatam.2giesme.pdf
http://www.failai.in/show/F/8EFBDEACE/Srimad.-.Bhagavatam-I-2dalis.pdf
http://www.failai.in/show/F/7E5C4E08B/Srimad_Bhagavatam-I-1dalis.pdf

Tai knygos, per kurias Jums bus perduotos tokios zinios, kuriu taip ilgai ieskojote, kurios duos Jums viska.

Siuskites ir skaitykite, taip pat perduokite jas kitiems, nes uz tai Jus pajusite is karto dziaugsma. Pabandykite ir isitikinsite, kad tai tiesa. Pasiuskite savo draugams el. Pastu sitas nuorodas, ispradziu isbande patys. Ir is karto uzlies Jus ramybe.... Juk zmogus iesko ramybes, tik ramybe yra ne rytoj, o cia ir dabar, pas mus viduje. Pazadinkte ramybe per sias knygas ateinancia ismintimi...

Pasiraso

Jusu Mielas Draugas, kuris kviecia Jus pas Save, kuris nori Jums duot tikra GYVENIMA. PASIKLIAUKITE JUO...

Kalno kelias pas Mahometą

Apie Eckhart Tolle bestselerį "The Power of Now" ("Šios akimirkos jėga") girdėjau jau senokai. Tai buvo dar viena iš tų knygų "kada nors paskaitysiu". O kadangi mano norimų perskaityti knygų sąrašėlis ir taip netrumpas, tai reiškė viena - artimiausiais mėnesiais jos tikrai neskaitysiu. Apie buvimą čia ir dabar aš ir taip puikiai žinau, o čia dar daugiamilijoninis bestseleris... Tikrai nepanašu į pakankamai rimtą skaitalą, o už dar vieną populiariosios psichologijos self-help šedevrą yra krūvos vertingesnių knygų.

Kartą beklaidžiodamas po Londoną, netyčia užklydau į nedidelį knygynėlį. Pasirinkimas toli gražu ne pats didžiausias, bet visos knygos žiauriai pigios, po porą svarų. Nors turiu didžiulę silpnybę knygoms, dėl savo klajokliško gyvenimo būdo stengiuosi kiek įmanydamas jų nepirkti. Bet kartais tiesiog nesusilaikau. Nesusilaikiau ir tą kartą. Pamačiau Nietzsches "Zaratrustrą", kurią jau velniškai seniai norėjau perskaityti, ir pamačiau "The Power of Now". Nelygioje skaitovo ir klajoklio kovoje triumfavo pirmasis. Klajoklis dar bandė siūlyti apsiriboti Nietzsche, bet skaitovas pergalės užtvirtinimui pasigriebė ir "The Power of Now", nors skaityti jos artimiausiu metu ir neplanavo. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių. Svarbiau buvo iškovota pergalė ir trofėjai, kurie garbingai atsistojo į lentyną.

Praėjus keletui dienų ar savaičių pabudau iš sapno. Nors po visų eksperimentų su sapnais, pastaraisiais mėnesiais mano sapnų prisiminimas kone visai išgaravo, šį sapną prisiminiau. Ir prisiminiau, kaip sapne kažkas mane labai primygtinai įtikinėjo, kad yra labai puiki knyga... "The Power of Now". Pamenu, jog sapne atsakiau, kad ją turiu ir reikės paskaityti. O gal tikrai paskaityti? Toptelėjo mintis ryte. Gal reikės... Kada nors...

Važiuodamas metro po darbo, kažkaip atkreipiau dėmesį į priešais sėdėjusią merginą, beskaitančią knygą. "The Power of Now" - švietė raidės nuo knygos viršelio... Na, šito tai jau tikrai perdaug! Supratau, kad pasirinkimo tikrai neturiu. Ir grįžęs namo pradėjau skaityti...

Reziumė? Puiki knyga. Tikrai rekomenduoju :) O Dievui kartais tenka nemažai pastangų įdėti, kad kalnas visgi nueitų pas tingų Mahometą :)

Ant Naujųjų metų slenksčio

Paskutinė metų diena man visada ypatinga. Tarsi maža salelė, sustabdyta akimirka tarp to, kas buvo, ir to, kas bus. O buvo išties nemažai. Užbaigtos studijos, daugybė įdomių atradimų, patirčių, sutiktų naujų žmonių. Jeigu reiktų įvardinti vienu žodžiu, 2009-ieji man buvo Atsakymų metai. O įsivertinus visus galvoje knibždančius planus, panašu, kad ateinantys 2010-ieji man bus Iššūkių metai :) Bet kuo daugiau iššūkių, tuo daugiau atradimų. Todėl ateinantys metai man turėtų būti labai ir labai įdomūs :)

Įdomių, kupinų atradimų ir naujų iššūkių Naujųjų metų ir jums, mano mielieji draugai, pažįstami, nepažįstami ar tiesiog praeiviai. Nebijokite nežinomybės ir neapibrėžtumų, ženkite ten, kur niekada dar nebuvote. Ieškokite ir atraskite. Pažinkite. Kurkite. Tikėkite savimi. Ir nieko nebijokite. Nes nėra ko bijoti, kai visas pasaulis yra išvien su jumis. Nuostabių jums 2010-ųjų!

Neapibrėžtumai

Pastarąjį mėnesį gyvenau ganėtinai neapibrėžtoje situacijoje. Pasibaigus studijoms ir kontraktui darbe, viena vertus, tapau visiškai laisvas daryti ką tik noriu. Kita vertus, neskaitant išorinės laisvės, kažkuria prasme tapau suvaržytas viduje, nes baigdamas vieną gyvenimo etapą, neturėjau jokio konkretaus plano, ką darysiu toliau. Tad neliko nieko kito, kaip tik pasiduoti neapibrėžtumui ir kurį laiką pagyventi jame, kol drumstas vanduo nusės ir vėl pasidarys skaidru.

Neapibrėžtumų mes paprastai vengiame, nes jie asocijuojasi su nežinomybe. O nežinomybė paprastai baugina. Daug ramiau ir saugiau, kai viskas sudėliota į dėžutes ir tu žinai, ko gali tikėtis rytoj. Todėl tai, kas aišku ir apibrėžta, mums atrodo daug geriau nei tai, kas neaišku ir neapibrėžta. Bet iš tikrųjų stiprybė ir slypi būtent neapibrėžtumuose. Neapibrėžtumai - tai galimybės, kūrybinė jėga. Jų nereikia bijoti, jiems priešintis, o tiesiog išmokti gyventi juose. Kai padarome sprendimą, mes tematome tik vieną tašką tolumoje, o iki tol mes matome visą horizontą su atsiveriančiais kalnais, slėniais, miestais, upėmis, ežerais, miškais... Tai yra tikrasis pažinimo džiaugsmas.

Bet neapibrėžtumo periodas mano gyvenime jau eina į pabaigą. Panašu, kad viskas apsisuko šiek tiek ratu ir dar kuriam laikui lieku Londone. O spalio pradžioje trumpam žadu užsukti ir į Lietuvą :)

Lietuva, Tėvyne mūsų...

Tikiuosi, pagal galimybes sekmadienį prisijungėte prie tikrai nuostabios akcijos ir kartu su tūkstančiais lietuvių visame pasaulyje pagerbėte tūkstantmetį švenčiančią mūsų Tėvynę. Prisijungiau ir aš, ir su dar turbūt pora šimtų lietuvių pačioje Londono širdyje - šalia Big Ben'o ir parlamento rūmų - sugiedojome kartu mūsų Tautišką giesmę.

Jausmas buvo išties malonus. Mažas deja vu to, kas buvo dvidešimt metų atgal, kai su trispalvėmis stovėjome Katedros aikštėje ar susikibę už rankų Baltijos kelyje... Tokie dalykai kažkiek suspaudžia širdį, pagalvojus, kad ta tautos dvasia, kuri kažkada vedė mus kelyje į nepriklausomybę, dar kažkur mumyse tebėra gyva... Ir ne tik tada, kai žaidžia mūsų šalies krepšinio rinktinė...

Tikrai nuostabi idėja ir didelis ačiū jos autoriams, kad suteikė galimybę mums visiems, nesvarbu, kur esantiems, pasijusti vienos Tautos dalimi.

Su tūkstantmečiu, mielieji! Tegu meilė Lietuvos dega mūsų širdyse!

Jeigu nematėte šio video, tai labai kviečiu pasižiūrėti :)




O čia video apie tai, kaip himną Londone giedojome mes :)

Gabriel Garcia Marquez. 13 frazių apie gyvenimą

1. Aš myliu tave ne už tai, koks tu, o už tai, koks aš, kai būnu su tavimi.

2. Nė vienas žmogus nevertas tavo ašarų, o tie, kurie jų verti, tavęs nepravirkdys.

3. Vien tik todėl, kad kažkas nemyli tavęs taip, kaip tau norisi, dar nereiškia, kad jis nemyli tavęs iš visos širdies.

4. Tikras draugas tas, kuris laikys tave už rankos ir jaus tavo širdį.

5. Blogiausias būdas ilgėtis žmogaus tai būti kartu su juo ir suprasti, kad jis niekada nebus tavo.

6. Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna: kas nors gali įsimylėti tavo šypseną.

7. Gali būti, kad šiame pasaulyje tu tik žmogus, bet kam nors tu - visas pasaulis.

8. Neeikvok laiko žmogui, kuris netrokšta praleisti jo su tavimi.

9. Galbūt Dievas nori, jog mes sutiktume netinkamus žmones iki tol, kol sutiksime tą vienintelį, kad kai tai atsitiks, mes būtume už tai dėkingi.

10. Neverk, kad kas nors baigėsi. Nusišypsok, kad tai apskritai buvo.

11. Visada atsiras žmonių, kurie įskaudins. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais.

12.Tapk geresniu ir pats suprask, kas esi, prieš sutikdamas naują žmogų ir tikėdamasis, kad jis tave supras.

13. Nedėk šitiek pastangų, patys geriausi dalykai atsitinka netikėtai.

Leon Somov & Jazzu

Nesu pats didžiausias elektroninės muzikos gerbėjas, bet nelauktai parsisiunčiau tautiečių Leon Somov & Jazzu mini albumą Offline EP ir likau labai maloniai nustebintas. Leonas Somovas anksčiau grojo In Culto, o Jazzu - buvusi Pieno lazerių vokalistė Justė Arlauskaitė. Šiuo metu abu studijuoja Londone ir kuria tikrai įdomią muziką. Įtraukiančią, užburiančią ir paskandinčią savyje.

Albumą atsisiųsti galima nemokamai ir legaliai :) Nuoroda žemiau. Pusvalandis tikrai ypatingos muzikos.

Leon Somov feat. Jazzu - Offline EP (Sutemos, 2007) [70.6 Mb]

Šventes pasitinkant

Prieš kurį laiką pabandžiau atsisukti atgal ir pažiūrėti į savo pragyventus metus. Ką išmokau, ką supratau, kas buvo svarbiausia, brangiausia... Ir ilgai netrukus supratau, kad svarbiausia mano gyvenime buvo žmonės, kuriuos sutikau. Jie buvo mano idėjų, įkvėpimo šaltinis, parama sunkiomis akimirkomis, jie man padėjo pažinti pasaulį ir save. Su vienais mano kelias tęsėsi ir tebesitęsia ilgus metus, su kitais susikirsdavo trumpam, galbūt tik kartui, bet palikdavo savo pėdsaką mano kelyje.

Ačiū Jums, mano draugai, pažįstami, bendrakeleiviai ir pakeleiviai. Ačiū tiems, kuriuos sutikau, ir tiems, kuriuos dar sutiksiu savo kelyje. Ačiū už tuos ilgus pokalbius vakarais ir tylos minutes. Už įkvėpimą ir palaikymą. Už atsakymus, kuriuos gavau Jūsų lūpomis. Už tą laiką, praleistą kartu. Ačiū Jums.

Didžiųjų švenčių proga norėčiau palinkėti šilumos, ramybės, tikėjimo, idėjų, ryžto ir atradimų. Nebijokite eiti pirmyn ir atverti dar neatvertas duris. Nepaliaukite ieškoti ir klausti. Nes tik ieškantiems - dangus.

Gražių ir šiltų Jums šv. Kalėdų, mielieji, ir prasmingų bei ypatingų ateinančių Naujųjų Metų!

Atostogos

Savaitės pabaigoje išeinu atostogų. Tiesa, atostoginiu ritmu gyvenu jau porą mėnesių, kadangi dirbu dabar mažiau nei ilsiuosi :) Na, bet nepaisant visko, dabar turėsiu normalias atostogas ir kaip padorus emigrantas grįšiu į Tėvynę.

Taigi, oficiali informacija tokia: liepos 26 - rugpjūčio 10 esu Lietuvоje, daugiausia turbūt kažkur tarp Vilniaus ir Panevėžio :) Telefono numeris tas pats.

Iki susimatymų! ;)

Daugiau gero blogo

Kadangi kiek rimtesnei rašliavai, kokia vyravo iki šiol, reikia pakankamai ir laiko, ir susikaupimo, ir nusiteikimo, prie blog'o prisėsti nepavykdavo tiek dažnai, kiek norėdavau. Todėl, kiek pagalvojęs, nusprendžiau šiam blog'ui suteikti naują pagreitį, nuo šiol dalindamasis su jumis ne tik savo mintimis, bet ir išgirstomis istorijomis. Tikiu, kad tai geriau padės atrasti ir suprasti kai kuriuos dalykus, o tuo pačiu suteiks daugiau gyvumo ir pačiam blog'ui.

Pagrindinis istorijų šaltinis (bent pradžioje) bus vieno mano mėgstamiausių rašytojų Paulo Coelho veikalai ("Maktub" (1994), "Stories for Parents, Children an Grandchildren" (2001) ir kt.).

Gerų ir prasmingų skaitymų! Nuo šiol susitiksime dažniau :)

Blogas ar geras

Mano požiūris į blog'us ilgą laiką buvo gan skeptiškas. Laikiausi nuomonės, kad gabiausi rašymui tampa rašytojais, mažiau gabūs - žurnalistais, o mažiausiai gabūs - bloggeriais, žmonėmis, bandančiais bent kažkaip patenkinti tą liguistą potraukį grafomanijai :)

Na ir štai dabar pats pradedu savo blogą :) Kaip kad dažniausiai gyvenime ir būna - tik pasakyk sau, kad kažko niekada nedarysi ir bac! jau už kito kampo kaip tik tavęs tai ir laukia :) Likimas nuostabiai stengiasi laužyti mūsų įsišaknijusius stereotipus. Ir ačiū Dievui. Kuo mažiau mes jų turėsime, tuo būsime laisvesni ir tuo lengviau galėsime kilti aukštyn, tobulėjimo keliu.

Turbūt natūralus klausimas, kokio velnio aš pradėjau šį blogą ir kam viso to reikia? Jei atvirai, pats iki galo nežinau :) Tiesiog kartais mes jaučiame vidinį impulsą pasielgti vienaip ar kitaip, nors patys to iki galo ir neįsisąmoniname, kadangi tai ateina iš pasąmonės, mums nepavaldžios sferos. Ir patys tikriausi dalykai gimsta būtent ten, bet apie tai dar būtinai pašnekėsime kituose post'uose :)

Taigi. Gerokai pasikeitusios aplinkybės mano gyvenime sužadino minčių srautą. Ir kai kuriomis mintimis bei pamąstymais noriu pasidalinti su jumis, mielieji. Juolab, kad artimiausiu laikotarpiu turbūt turėsime neitin daug galimybių tai padaryti gyvai :) Matyt, tai bus labiau filosofinis blogas, bet pažįstantiems mane geriau, turbūt nieko keisto :)

Pastaruosius keletą metų, sužadintas galbūt psichologijos studijų, galbūt tiesiog asmeninių intensijų, gan intensyviai bandau ieškoti atsakymų į egzistencinius klausimus, bandydamas suprasti mūsų vietą pasaulyje, gyvenimo tikslą ir prasmę. Turbūt su daugeliu iš jūsų esame panašiomis temomis kalbėję prie kavos puodelio, vyno taurės ar alaus butelio :) Kadangi aplinkybės kiek pasikeitė, kviečiu pratęsti šiuos pokalbius virtualioje erdvėje.

Tebūna šis blog'as daugiau geras nei blogas. Atverkime save naujai patirčiai ir nenustokime ieškoti. Juk kiekvienas mūsų gimdami gavome didžiausią dovaną - gyvenimą, tad neišvaistykime jo bet kaip, juk tai brangiausia, ką turime. Tikiu, kad mes galime pakeisti pasaulį, bet pirmiausia turime pakeisti save.

Aš esu tam pasirengęs. Ir kviečiu jus vykti į šią kelionę kartu. Prieš mūsų akis tyvuliuoja didžiulis nepažintas paslapčių vandenynas. Nežinau, kas mūsų lauks kitam krante, bet žinau, kad padarysiu viską tam krantui pasiekti. Tikiuosi, jūs irgi :) Tad pirmyn!