Trisdešimt

Kažkada šis skaičius atrodė grėsmingas. Solidus, rimtas. Atspindintis tam tikrą, visuomenės įpareigotą, statusą. Keletą pakopų pažengusi karjera, šeima, vaikai, pasodintas medis, pastatytas - ar bent jau pradėtas statyti! – namas... Įdomu, kur aš būčiau, jeigu visa tai turėčiau? :) Turbūt kažkur giliai sustingusiame laike... O gal... šviesiame rytojuje? :)

O esu stebuklingoje kryžkelėje. Ten, kur susikerta daugybė kelių. Atsisukęs atgal matau tai kylantį aukštyn, tai besileidžiantį kelią, kuriuo atėjau. Vingiuojantį pro nuostabius slėnius, kalnų viršūnes, miškus, jūrų pakrantes, išsišakojantį į daugybę mažų takų ir takelių, kuriais aš galbūt galėjau ateiti. Priekyje manęs laukia dar didesnė gausybė kelių, vienų už kitus įdomesnių. Bet aš žinau, kad visi jie iš tiesų veda ten pat ir kad ir kurį iš jų bepasirinksiu, aš nueisiu ten, kur turiu nueiti.

Buvimas kryžkelėje turbūt yra vienas nuostabiausių dalykų. Tai yra ta vieta, kur atsiveria galimybės. Ir aš esu laimingas, kad galiu sutikti savo trisdešimtmetį būtent čia. Nes aš žinau, kad manęs laukia daugybė nuostabių dalykų :) Pirmasis jų – kelionė į Maroką jau po poros dienų :) O kadangi, it kokia keista taisyklė, visas didesnes keliones seka kažkokios permainos mano gyvenime, toliau turėtų būti tik įdomiau ;)

Mitybos ypatumai

Gerų pora mėnesių atgal nusprendžiau atsisakyti mėsos. Nors panašios mintys galvoje sukosi netrumpai, vis pritrūkdavo to kažko, to trigerio, kuris paimtų ir galų gale priverstų padaryti šį sprendimą. Ir staiga tas trigeris atsirado. Ir ten, kur jo galbūt visai ir nesitikėjau. Juo tapo filmas "Earthlings". Net nežinau, ar pats filmas mane kažkuo paveikė, ar tiesiog jis buvo laiku ir vietoje. Bet jis, ir po jo pamatyta dar viena dokumentinė juosta, mane privertė peržiūrėti savo mitybos įpročius ir juos iš esmės pasikoreguoti.

Savęs vadinti vegetaru labai didelių pretenzijų neturiu, nes vis dar valgau žuvį ir jūros gėrybes. Tiksliausiai turbūt šiuo metu save galėčiau įvardinti pesketaru :) Bet klijuoti etikečių nelabai mėgstu ir noriu, todėl paklaustas apie savo mitybines pažiūras, tiesiog atsakau, kad stengiuosi nevalgyti mėsos. O kadangi kiekvienas naujas dalykas gyvenime atveria naujus požiūrio taškus ir įžvalgas, tad pasidalinsiu keletu tokių paprastų pastebėjimų.

Atsisakymas mėsos natūraliai skatina sveikesnius mitybos įpročius ir kūrybiškumą. Turėdamas daug mažesnį pasirinkimą, tu pradedi daug labiau galvoti ką valgai ir atidžiau rinktis maisto produktus bei patiekalus. Dažniau pradedi gaminti namuose iš natūralių produktų ir lavinti savo vaizduotę bei kūrybinius sugebėjimus. Patį pirmą savaitgalį atsisakęs mėsos sugalvojau pasigaminti grikių kotletus, kas man, žmogui, dėl viengungiško gyvenimo ypatumų praktiškai nesigaminančiam maisto, buvo tikrai nuostabus pasiekimas! Jau nekalbant apie tai, kad buvo ir tikrai skanu :)

Mėsos nevalgymas pakeičia ir visą vidinę energetiką. Tai, kad nevalgydamas mėsos jautiesi daug žvalesnis ir energingesnis, buvau girdėjęs iš daugybės vegetarų, bet kažkodėl manęs tai neįtikindavo. Kol pagaliau nepabandžiau pats :) Galbūt tai tik savitaigos dalis, galbūt tai iš tiesų padaro kažkokius organinius pokyčius mūsų fiziologijoje, bet tai tikrai veikia!

O svarbiausia – jautiesi išties gerai, kai valgydamas maistą žinai, jog nė vienas naminis gyvūnas nebuvo užaugintas žiauriomis sąlygomis ir bejėgiškai nudaigotas tam, kad tu galėtum užkimšti savo skrandį... Įdomu tai, kad kuomet paklaustas, kodėl nevalgai mėsos - o mėsą valgantiems paprastai tai būna labai idomu :) - atsakai, jog tai darai dėl etinių sumetimų, žmonės paprastai pasimeta. Pasakymai, kad tai yra sveikiau ar kad galbūt aš tiesiog šiaip nemėgstu mėsos, jiems atrodo kur kas įtikinamesni. O čia – kažkokie etiniai sumetimai... Tau... religija neleidžia valgyti mėsos?..

O ir religijos vienaip ar kitaip riboja mėsos vartojimą. Pasak Biblijos, Adomas ir Ieva gyvendami rojuje nevalgė mėsos ir tik po pirmosios nuodėmės nusviesti žemyn patapo mėsėdžiais. Kiauliena nevalgoma Judaizme ir Islame, jautiena – induizme, o džainizme apskritai draudžiama valgyti bet kokią mėsą. Didžiojoje daugumoje religijų apskritai, jei ir nėra draudžiama, tai yra bent jau rekomenduojama pasirinkti mitybą be mėsos.

Bet net ir nežiūrint į religijas, manau, kiekvienas tobulėjantis žmogus su augančiu sąmoningumu kažkada prieina tą slenkstį, kai pasirenka vegetarinius mitybos įpročius. Augdamas viduje tu vis labiau peržengi save ir tavo suvokimas tampa vis labiau globalus ir mažiau pririštas prie tavojo ego. Egocentriškumą natūraliai pradeda keisti ekocentriškumas. O kuomet tavo požiūris į save ir pasaulį tampa vis labiau ekologiškas, tu tiesiog automatiškai prieini tą ribą. Kažkada buvau girdėjęs posakį, kad negali būti ekologišku ir tebevalgyti mėsą. Pagaliau tą išties supratau. Ir tai ne tik pakeitė mano mitybos įpročius, bet ir sąmonės būseną apskritai.