Kūrybiškas problemų sprendimas sąmoninguose sapnuose

Pastarąjį mėnesį teko gerokai paplušėti prie savo magistrinio darbo, tad daugelis kitų dalykų gyvenime buvo atsidūrę kažkur antrame plane. Blog'as, be abejo, irgi :) Bet, kaip žinia, viskas gyvenime yra laikina. Baigėsi ir mano intensyvusis periodas ir galiu grįžti prie labiau sau įprastos veiklos :) Bet turbūt visų pirma apie tai, kuo aš gyvenau pastaruoju laikotarpiu - kūrybišką problemų sprendimą sąmoninguose sapnuose. Trumpa mano darbo apžvalga žemiau.

Per visą žmonijos istoriją sapnai buvo įkvėpimo šaltinis daugeliui. Daugybė mokslo atradimų, meno ir literatūrios kūrinių gimė būtent sapnuose. Turbūt daug kam teko girdėti, jog D. Mendelejevas periodinę cheminių elementų lentelę išvydo būtent sapne. Chemiką F. A. Kekulę sapnas įkvėpė atrasti benzeno molekulės struktūrą. O. Loewi laimėjo 1936 metų Nobelio premiją, išvydęs eksperimento idėją savo sapne. R. L. Stevensonas idėją savo garsiąjai "Nepaprastai daktaro Džekilo ir misterio Haido istorijai" taip pat suvokė sapne. Galiausiai netgi žymioji Bitlų "Yesterday" taip pat gimė Paulo McCartney sapne! Ir tokių pavyzdžių yra daugybė. Nereikia net išskirtinių talentų - yra nustatyta, kad 8% sapnų duoda kūrybinį impulsą paprasto žmogaus gyvenime.

Įvairios sapnų inkubacijos technikos, kuomet žmonės siekdavo surasti atsakymus į juos dominančius klausimus, žinomos nuo antikinės Graikijos laikų. Jų efektyvumas taip pat buvo pademonstruotas ir kai kuriuose moksliniuose tyrimuose. Bet iki šiol nebuvo bandymų patyrinėti kūrybišką problemų sprendimą sąmoninguose sapnuose. Kaip žinia, sąmoningo sapno metu žmogus suvokia, kad jis sapnuoja ir gali įtakoti sapno eigą. Fiziologiškai sąmoningi sapnai nesiskiria nuo paprastų sapnų, o fenomenologiškai - nuo mūsų potyrių realiame gyvenime, t. y., sapnuojančiam sapnas atrodo lygiai taip pat realus, kaip ir realybė pabudus. Mūsų smegenims nėra jokio skirtumo, ar kažkas įvyko vidiniame sapnų pasaulyje, ar išorinėje realybėje - jos sureaguoja lygiai taip pat.

Paprastai sapne mes nebūname vieni, gan dažnai bendraujame su kitais sapnų personažais. Kaip teigia geštalto psichologija, kiekvienas mūsų sapnų personažas reprezentuoja kažkokią mūsų asmenybės dalį. Sąmoningi sapnai šiuo atveju yra itin įdomūs, nes mes galime sąmoningai bendrauti su šiomis savo asmenybės dalimis ir pažinti jas. Kartais sapnų personažai būna primityvūs, kartais jie būna itin išmintingi ir jų įžvalgos gerokai pralenkia mūsų sapnuojančio Aš mąstymą. Kai kurie iš jų netgi prisistato sapnų gidais, guru, vadovais ar sargais ir siūlo savo pagalbą mūsų sapnuojančiam Aš.

Mano darbo tikslas ir buvo - patikrinti, ar šios sapnų gidų figūros sąmoninguose sapnuose gali iš tiesų padėti sprendžiant problemas.

Dvi grupės dalyvių dalyvavo tyrime: eksperimentinė grupė, kurią sudarė 9 patyrę sąmoningi sapnuotojai, ir kontrolinė grupė - 9 paprasti sapnuotojai :) Dešimt dienų iš eilės, kiekvieną vakarą prieš eidami miegoti dalyviai gaudavo po užduotį: arba išspręsti loginį galvosūkį, arba sukurti metaforą duotai situacijai. Kontrolinės grupės dalyviai prieš užmigdami turėjo keletą kartų perskaityti užduotį, ją gerai įsiminti, o atsibudę ryte peržvelgti savo sapnus ir parašyti pirmą atsakymą, kuris ateis į galvą. Tuo tarpu eksperimentinė grupė turėjo pabandyti sąmoningame sapne surasti gido figūrą ir paprašyti išspręsti duotą užduotį (nepavykus jie turėjo elgtis pagal tas pačias taisykles, kaip ir kontrolinė grupė - peržvelgti sapnus ryte ir parašyti pirmą į galvą atėjusį sprendimą). Rezultatai į logines užduotis buvo vertinami pagal jų teisingumą, o dalyvių pateiktas metaforas išreitingavo du nepriklausomi ekspertai, kurie nieko nežinojo apie jų kilmę.

Kaip parodė tyrimo rezultatai, nebuvo jokių skirtumų atliekant logines užduotis, bet sapnų gidų, o ir sapnų personažų apskritai, pateiktos metaforos ekspertų buvo įvertintos geriau, nei metaforos, sugalvotos pačių eksperimentinės grupės dalyvių, arba metaforos, pasiūlytos kontrolinės grupės.

Ką visai tai reiškia? Visų pirma tai, jog sąmoningi sapnai išties mums gali padėti rasti ieškomus atsakymus, bent į labiau kūrybines užduotis, o mūsų sapnų personažai, ypač tie, kurie save vadina sapnų gidais, gali mums padėti išspręsti problemas. Bendraudami su jais, mes ne tik galime geriau pažinti save, bet ir gauti vertingų įžvalgų. Tyrimas taip pat iš dalies patvirtino kai kurių autorių išsakytą idėją, jog sąmoningas sapnavimas daugiau yra susijęs su dešiniuoju smegenų pusrutuliu (užduotys buvo parinktos specialiai: loginiai galvosūkiai yra iš principo susiję su kairiojo smegenų pusrutulio veikla, metaforos - su dešiniojo). Kas, beje, gali turėti labai įdomią reikšmę. Išvadas paliksiu pasidaryti patiems, tiesiog pasižiūrėkite trumpą paskaitėlę žemiau.

Kiek reali yra realybė?

Ar kada nors susimąstėte, kiek reali yra mūsų suvokiama realybė? Na, tarkim, matau aš dabar prieš save stalą - o kas ten yra iš tikrųjų? Jeigu manote, kad stalas yra sudarytas iš kietai sulipusių molekulių, o jos - iš kietai sulipusių atomų "rutuliukų", ir aš stalą galiu pačiupinėti dėl to, kad jie yra labai tankiai susispaudę - tai pagalvokite iš naujo - taip nėra :) Paimkime patį paprasčiausią vandenilio atomą su branduoliu ir vienu vieninteliu elektronu ir padidinkime jį milijonus kartų. Dabar įsivaizduokite didžiulį futbolo stadioną. Žirnis, padėtas jo centre, atitiktų atomo branduolį, o dulkelė pačios tolimiausios tribūnos gale - tą vienintelį elektroną. O kas viduryje? Ogi nieko, tiesiog tuštuma.

Jeigu galvojate, kad tas "žirnis" stadiono centre - atomo branduolys - yra materialus rutuliukas, kurį išdidinus milijonus kartų būtų galima "pačiupinėti" - taip irgi nėra :) Nėra tokio dalyko kaip materija, kaip Einšteinas bandė pasakyti savo žymiąja formule е=mc² - masė ir energija yra vienas ir tas pats. Laikas ir erdvė taip pat nėra du atskiri dalykai ir jie nėra absoliutūs, o tik reliatyvūs. Tai, kas iš vieno atskaitos taško gali būti suvokiama kaip laikas, iš kito gali būti suvokiama kaip... erdvė. Remiantis reliatyvumo teorija, nėra absoliučios realybės, tiek laikas, tiek erdvė yra santykiniai.

Kvantinė fizika žengia žingsnį dar toliau - visa tai, kas yra aplink, tėra daugybė galimybių, o mūsų sąmonė yra tai, kas iš tų galimybių sukuria konkrečią realybę. Ir ta konkreti realybė sukuriama ne kažkur ten, bet mūsų galvoje. Paimkim, kad ir psichologiją, kaip įrodo sąmoningi sapnai, nėra jokio skirtumo tarp mūsų suvokiamos realybės sapne ir realiame gyvenime. Tas pats stalas man sapne atrodys lygiai taip pat realus ir materialus, nors jis tebus tiktai sąvoka mano galvoje. Nes ir šis stalas, kurį matau dabar prieš save, tėra tik sąvoka mano galvoje. Būtent, tik koncepcija mano galvoje ir nieko daugiau. Kas ten yra iš tikrųjų? Turbūt tik energija, o galbūt ir išvis nieko :)

Tad kodėl, paklausite, ir aš, ir tu galime matyti ir čiupinėti tą patį stalą, jei ten iš tikrųjų nieko nėra? O todėl, kad mes abu nuo pat gimimo esame išmokyti žaisti pagal tas pačias taisykles. Įsivaizduokite, kad gimstate kokio nors metų metus trunkančio spektaklio scenoje ir visi aktoriai vaidina savo roles pagal nustatytą scenarijų. Ir jūs taip pat priimsite tas pačias spektaklio taisykles net nepagalvodami, kad visa tai farsas ir yra kažkokia kita tikresnė realybė už scenos ribų. Kaip toje Platono alegorijoje apie olą - sėdėsite žiūrėdami į ugnies šešėlių žaismą ir priimsite tai kaip pačią realybę, o ne realybės atspindį.

Mūsų mąstymas ir suvokimas operuoja mūsų turimomis sąvokomis. Pavyzdžiui, viena Afrikos tautelė naudoja tą patį žodį žaliai ir mėlynai spalvai apibūdinti. Ir užaugę vaikai nebeskiria šių dviejų spalvų - nes jie teturi tik sąvoką galvoje joms apibūdinti - jiems tai yra vienas ir tas pats. Lygiai taip pat ir mes, pamatę kažkokį naują daiktą, jį automatiškai priskiriame vienai ar kitai jau turimai kategorijai. Ir jeigu jūsų pojūčių lauke atsidurtų kažkoks absoliučiai nepažįstamas objektas, kuriam neturėtumėte kategorijos, jūs jo... nematytumėte :) Pasakojama, kad europiečių kolonistams atvykus į naująjį pasaulį, vietiniai gyventojai nematydavo jų didžiųjų laivų, tik mažas valteles, nes tiesiog niekada nebuvo susidūrę su tokiais objektais.

Visa tai jokiu būdu nėra naujos idėjos. Tai, ką šiuolaikinė fizika, psichologija ir kiti mokslai atrado tik XX amžiuje, buvo žinoma jau keli tūkstančiai metų atgal. Pagrindinė idėja Rytų tradicijose - Induizme, Budizme - ir yra ta, kad visa mūsų suvokiama realybė tėra tik iliuzija - maja - ir mums tereikia tik suvokti tai ir išsilaisvinti. Lygiai tą patį bandė pasakyti ir Jėzus Kristus: "Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Ir nieko jums nebūtų neįmanomo" (Mt 17, 20). Nes tas kalnas yra vien dėl to, kad mes jį suvokiame, o ne dėl to, kad jis yra iš tikrųjų. Kitaip sakant, jis yra ne kažkur ten, o tik mūsų galvoje. Kaip ir visa mūsų suvokiama realybė.

Sąmoningi sapnai

Turbūt laikas papasakoti apie vieną pagrindinių mano interesų sričių pastaruoju metu - sąmoningus sapnus (angl. lucid dreaming). Pats pavadinimas kaip ir padiktuoja, kas tai yra - sapnai, kurių metu tu esi sąmoningas, kad sapnuoji. Pats fenomenas žinomas gana seniai, bet ilgą laiką į tai buvo žiūrima kaip į kažką labiau iš fantastikos srities, nes: а) tik vienetai žmonių tai sugeba; b) sąmonės būsena miego metu ir įprastinė sąmonė būdravimo (ne miego) metu buvo laikomos skirtingomis ir nesuderinamomis, todėl mokslininkai manė, kad tai iš principo neįmanoma ir kad tai tėra tik kažkokia tarpinė būsena prieš užmiegant ar prieš pabundant.

Bet maždaug trisdešimt metų atgal toks Stephen LaBerge kaip tik šioje srityje atliko daktaro disertaciją ir įrodė, kad sąmoningi sapnai yra normalūs sapnai, ne kažkokia tarpinė būsena, ir taip pat pasiūlė keletą metodikų, kaip tą galima pasiekti. Realiai sąmoningas sapnavimas yra įgūdis, kurį gali išvystyti kiekvienas, tik reikia šiek tiek pastangų :)

O aš visu tuo susidomėjau gana nelauktai. Nors gal atsitiktinumų ir nebūna, o viskas turi savo prasmę :) Keletą mėnesių atgal per gana trumpą laiką reikėjo pasirinkti temą magistriniam darbui. Ir aš po poros savaičių blaškymosi ir šokinėjimo nuo vienos temos prie kitos, netyčia "užšokau" ant šios. Perskaičiau keletą technikų ir sugalvojau išbandyti. Debiutanto sėkmė suveikė ir pats pirmas bandymas pavyko. Ir jis buvo toks, kuris gerokai apvertė mano pasaulėžiūrą ir požiūrį į kai kuriuos dalykus...

Taigi, sapnas:

Vaizdas iš pradžių nebuvo ryškus, tarsi per miglą, vėliau pradėjo ryškėti. Supratau, kad esu kambaryje. Jausmas buvo labai keistas, nes nuo pat pirmos akimirkos žinojau, jog esu sapne, bet viskas buvo absoliučiai realu. Išbandžiau savo pojūčius. Visi veikė visiškai taip pat kaip realybėje. Palytėjęs jauti tiek medžiagą, tiek temperatūrą, netgi skonį valgydamas jauti (radau ir suvalgiau vaisių, panašų į džiovintą slyvą :)). Nėra jokio skirtumo tarp pojūčių realiame gyvenime ir sapne.

Kambaryje pamačiau langą. Jį atidariau. Laukė švietė saulė, mačiau medžių viršūnes, jaučiau lengvą vėjo dvelksmą... Į galvą toptelėjo mintis: "Juk esu sapne, taigi galiu iššokti pro langą!" Pažvelgiau dar kartelį ir pagalvojau, kad galbūt visgi kitą kartą. Viskas atrodė pernelyg realu, kad galėčiau taip imti ir iššokti pro langą :) Pamačiau, jog kambaryje yra veidrodis, nusprendžiau į jį žvilgtelėti, nes žinojau, kad sapnuose veidrodžiuose galima išvysti įdomių dalykų. Veidrodyje mačiau besikeičiančius vaizdus, vieną akimirką - save, kitą - kažką kitą... Vėliau nusprendžiau išeiti į lauką ir sapnas nutrūko...

Pabudęs žinojau, kad temą darbui jau turiu. Bet galvoje sukosi ir kita mintis. Apie Mają, didžiąją Iliuziją, kuri, pasak indų religijų, gaubia visą mūsų pasaulį. Pojūčiai ir savęs suvokimas sapne niekuo nesiskiria nuo pojūčių ir savęs suvokimo realybėje. Tad gal ir ta mūsų realybė ne kažin kuo skiriasi nuo sapno?.. Dar viena paralelė. Yra du būdai tapti sąmoningu sapne: iš būdravimo būsenos tiesiogiai pereiti į sapną (mano naudotas būdas) arba matant kažkokius nelogiškumus pačiam susivokti, jog tai yra sapnas. Antrąjį būdą išbandę žmonės teigia, kad tą akimirką, kai tu susivoki, jog esi sapne, sapno pasaulis kardinaliai pasikeičia. Visos spalvos išryškėja, visi daiktai pasidaro daug realesni ir pan. Tad gal ir šiame pasaulyje mums tik tereikia susivokti, jog tai yra sapnas/iliuzija ir jis kardinaliai pasikeis? Gal būtent tai ir yra tas Nušvitimas, apie kurį kalbą rytų tradicijos? Gal mums tik ir tereikia patapti sąmoningais šiame sapne, kurį mes vadiname realybe?

Norintiems išbandyti sąmoningus sapnus, čia yra technika, kurią naudojau:

1. Nueikite miegoti įprastu laiku ir užsistatykite žadintuvą, kad prikeltu jus po penkių su puse - šešių valandų (jeigu paprastai miegate aštuonias valandas).
2. Po šių penkių - šešių valandų miego būtinai išlipkite iš lovos kokioms 20 min, prasivaikščiokite, galite išgerti arbatos, paskaityti (aišku, geriausia apie sąmoningus sapnus :) ). Prasibudinkite, bet tik ne tiek, kad paskui nebebūtų įmanoma užmigti :)
3. Grįžkite į lovą ir įsitaisykite miegui. Leiskite savo kūnui atsipalaiduoti, bet stenkitės savo sąmonę išlaikyti budrią. Geriausia, mintyse skaičiuokite: "Vienas, du, trys, ...". Jei pamesite skaičių, pradėkite iš naujo.
4. Galvoje gali kilti įvairiausi vaizdai, nekreipkite į juos dėmesio, leiskite jiems praplaukti. Koncentruokitės ties skaičiavimu. Galite justi įvairius vidinius trukdžius, organizmas visaip kaip bandys jus "užliūliuoti", bet stenkitės į tai nekreipti dėmesio, tik skaičiuoti.
5. Prieš pat sapnavimo pradžią, galite jausti keistus pojūčius, garsus - neišsigąskite :) Tiesiog jūsų organizmas prieš pat sapną yra "išjungiamas", suparalyžiuojamas. Čia tam, kad sapno metu nepabėgtumėte iš savo lovos :) Nes sapno metu organizmas perduoda tikrus impulsus, t.y., jeigu aš sapne pakelsiu savo ranką, į mano tikrą fizinę ranką taip pat nueis impulsas nerviniais kanalais, kaip kad aš ją pakelčiau realybėje.
6. Kuomet pajusite, kad organizmas nebetrukdo jums skaičiuoti, o galva skaidri ir puikiausiai dirbanti - viskas, jūs sapne! Eikite, tyrinėkite ir kurkite savo realybę :)
7. Stenkitės susilaikyti nuo per didelių emocijų - jos skatina atsibudimą. Jeigu pajusite, kad sapnas pradeda plaukti, tolti nuo jūsų, yra pora technikų, kurios gali padėti išlikti sapne: bandykite griūti ant nugaros (nebijokite, sapne nesusižeisite!) arba pradėkite suktis vilkeliu (aplink save). Sako, padeda :)

Jei iškils klausimų ar norėtumėt pasidalinti patirtimi - prašom rašyti :)

Beje, šiandien einu į vieną tokį labai įdomų renginį - eksperimentą - performansą, susijusį su sapnais. Bet apie tai papasakosiu vėliau. Gražių sapnų :)

Kvantinė fizika

Mokyklos laikais vienais labiausiai gluminančių dalykų fizikoje buvo šviesos dvilypumas. Niekaip neįstengiau suprasti, kaip šviesa vienu metu gali elgtis ir kaip dalelių srautas, ir kaip banga. Atsakymą sužinojau visai neseniai. Ir jis yra toks pribloškiantis, kad net nenuostabu, jog apie tai nerašoma mokykliniuose fizikos vadovėliuose...

Taigi, kviečiu susipažinti šiek tiek su kvantine fizika ir pažiūrėti, ką ji tokio ypatingo turi savyje. Prieš skaitydami toliau, būtinai pažiūrėkite filmuką žemiau (kam įdomu, tai ištrauka iš filmo "What the Bleep Do We Know!?")



Ką visa tai reiškia? Visų pirma, tai reiškia visai kitokį pasaulio suvokimą, kur sąmonė nėra tik žmogaus smegenų produktas, o bendras visatos principas arba kitais žodžiais sakant - visatos savybė. Kvantinės fizikos dėsniai veikia pačių mažiausių dalelių lygmenyje. Be sąmoningo stebėtojo, kiekviena dalelė yra taip vadinamoje superpozicijoje - daugybėje galimų pozicijų vienu metu, o stebėjimo veiksmas yra būtent tai, kas iš daugybės galimų pozicijų padaro konkrečią realią (sugriauna tikimybinę bangą ir padaro konkrečią dalelę). Kitaip sakant, visata be sąmoningo stebėtojo negali egzistuoti, tai būtų tik daugybė galimybių, bet ne realybė.

Išvados? Manau, svarbių interpretacijų yra galybė... Atkreipsiu dėmesį tik į porą svarbiausių. Visata be sąmoningo stebėtojo negali egzistuoti - natūrali prielaida, kad tas stebėtojas turbūt egzistavo nuo pat pradžių. Kažkam reikia įrodymo, kad Dievas yra? Prašau... Kita svarbi išvada. Mūsų sąmoningas stebėjimas mažiausių dalelių lygmenyje yra tai, kas iš daugybės galimybių padaro konkrečią realybę. Vadinasi, mūsų sąmonė kuria realybę, materiją. Sąmonė tiesiogiai įtakoja fizinį pasaulį. Kitas išvadas paliksiu pasidaryti patiems...

Keisčiausias dalykas yra tai, jog šios idėjos nėra kažin kokia naujiena. Pagrindiniai kvantinės fizikos dėsniai buvo atrasti prieš 80 metų. Tik kažkodėl ilgą laiką kvantinės fizikos atradimai taip ir neperlipdavo fizikų kabinetų sienų, nors, mano galva, tai yra vienas iš pačių svarbiausių atradimų visoje mokslo istorijoje. Jeigu ne pats svarbiausias...

Transpersonalinė psichologija

Kuomet kieno nors paklaustas apie naujai prasidėjusias studijas, atsakau, jog studijuosiu sąmonę ir transpersonalinę psichologiją, iš žmonių reakcijos suprantu, jog daugelis taip ir lieka nesupratę "su kuo tai valgoma". Jei žodis "sąmonė" dar bent jau kažką sako (nors pati sąmonės sąvoka, tiesą sakant, irgi itin komplikuota ir sunkiai apibrėžiama), tai "transpersonalinė psichologija" daugeliui skamba tarytum kokia "abrakadabra". Ir nieko nuostabaus, nes net ir žmonės su psichologiniu išsilavinimu toli gražu ne visi žino, kas tai yra, o jei ir yra girdėję, tai turbūt vargiai galėtų kažką plačiau papasakoti, jeigu nėra tuo domėjęsi. Tad pabandysiu šį paslapties šydą kiek nutraukti ir trumpai pristatyti, kas per "abrakadabra" tai yra :)

Transpersonalinė psichologija nagrinėja tuos procesus, patirtis ar įvykius, kuomet yra peržengiamas įprastinis ribotojo savojo Aš suvokimas ir pajaučiamas ryšys su didesne ir reikšmingesne realybe. Tai visų pirma apima įvairias pakitusios sąmonės būsenas (pvz, miego, meditacijos, hipnozės, psichoaktyvių medžiagų poveikio metu), mistines patirtis (kaip Maslow aprašytus viršūninius išgyvenimus (angl. peak experiences), priešmirtines patirtis (near-death experiences), susilietimą su dieviškumu, budistinę nirvaną, nušvitimą ir pan. Žodžiu, visas tas patirtis, kuomet mūsų įprastinis savojo Aš suvokimas yra peržengiamas, transcenduojamas ir susiliečiama su kiek kita, aukštesne realybe.

Nors yra sąsajų su religija, bet transpersonalinė psichologija ir religijos psichologija toli gražu nėra vienas ir tas pats. Transpersonalinė psichologija yra labiau dvasinė, kalbanti apie asmenybės augimą, transformaciją, aukščiausiojo žmogiškojo potencialo pasiekimą. Turbūt nieko keisto, kad transpersonalinės psichologijos ištakos ir siekia septintojo dešimtmečio pabaigą - aštuntojo pradžią, kuomet buvo pats hipių judėjimo pikas Amerikoje su itin populiariomis "new age" idėjomis ir narkotikais. Beje, vieni pirmųjų transpersonalinės psichologijos tyrimų ir buvo eksperimentai su narkotikų poveikiu, kol tai nebuvo uždrausta :)

Tai trumpai tiek apie transpersonalinę psichologiją. Tikiuosi, bent kažkiek miglotumą prasklaidžiau, bet, kita vertus, tai gana plati ir komplikuota mokslo sritis. Iš gamtos mokslų perspektyvos į tai, kaip ir į visą kitą, ko negalima pačiupinėti ir tiesiogiai išmatuoti, žiūrima kiek skeptiškai, bet, kad kažkokia aukštesnė realybė, peržengianti kasdienio mūsų suvokimo ribas, egzistuoja, tai yra faktas. Ir turbūt kiekvienas iš mūsų vienaip ar kitaip su tuo esame susidūrę savo gyvenime. Todėl, mano galva, yra labai svarbu neapsiriboti biologiniu suvokimu ir biheivioristų ir kognityvistų brukama žmogaus - mašinos ideologija, o pažiūrėti truputėlį plačiau ir pabandyti suvokti, kiek iš tikrųjų mes galime augti viduje ir įprasminti savo egzistenciją tiek savo paties, tiek ir visos žmonijos ar visatos kontekste...