Maža Sielelė

Kartą gyveno maža Sielelė, kuri nubėgusi pas Dievą jam tarė: "Aš žinau, kas aš esu!"

"Nuostabu", - atsakė Dievas, - "Ir kas tu esi?"

"Aš esu Šviesa!" – sušuko Sielelė.

"Taip", - nusišypsojo Dievas, - "Tu esi Šviesa."

"Kaip nuostabu!" - nepaprastai apsidžiaugė Sielelė, kad ji pagaliau išsiaiškino tai, ką visos Karalystėje gyvenančios sielos turėjo išsiaiškinti.

Bet netrukus, žinojimo, kas ji yra, pasidarė negana. Viduje pradėjo busti noras būti tuo, kuo ji yra. Tad Sielelė grįžo atgal pas Dievą ir tarė: "Labas, Dieve! Dabar, kai aš žinau, kas aš esu, ar aš galiu dabar tuo ir būti?"

"Nori būti tuo, kuo Tu Jau Esi?" – šypsodamasis paklausė Dievas.

"Bet... aš noriu save patirti..." – nutęsė pasimetusi Sielelė. – "Tada aš noriu patirti save kaip... atleidimą! Taip, aš noriu išmokti atleisti! Argi tai nenuostabus jausmas – atleisti kažkam!"

"Taip, tikrai nuostabus", - pritarė Dievas. – "Bet yra viena problema... Nėra kam atleisti."

"Kaip tai?" – nusistebėjo Sielelė.

"Tiesiog viskas, ką aš sukūriau yra tobula. Nėra nė vienos sielos, kuri būtų mažiau tobula nei tu. Pasižiūrėk aplink."

Tik tada Sielelė pastebėjo, kad jų pasiklausyti susirinko didžiulė minia sielų, iš visos Karalystės. Ir žiūrėdama į visas tas sielas, Sielelė negalėjo nesutikti – nė viena iš jų neatrodė mažiau nuostabi, mažiau didinga ar mažiau tobula.

"Kam tu tada galėtum atleisti?" – paklausė Dievas.

"Nežinau," – pravirko mažoji Sielelė, - "Aš tik noriu... noriu save patirti kaip tą, kuris atleidžia. Noriu pajausti, ką tai reiškia..."

Ir tada iš minios išžengė Draugiška Siela.

"Neverk, Sielele. Aš tau padėsiu", - tarė ji. – "Aš nusileisiu kartu su tavimi į Žemę ir padarysiu kažką, kad tu galėtum atleisti."

"Bet kaip?..." – nustebo Sielelė. – "Juk tu tobula siela! Kaip tu galėtum taip pasiaukoti, nusileisdama žemyn ir darydama kažką blogo?"

"Nes aš myliu tave." – atsakė Draugiška Siela. – "Aš nusileisiu žemyn ir padarysiu kažką baisaus, kad tu galėtum patirti save kaip atleidimą."

"Ačiū tau!" – apsidžiaugė mažoji Sielelė.

"Tik aš tavęs norėčiau paprašyti vieno dalyko," – tarė Draugiška Siela.

"Prašyk manęs, ko tik nori! Bet ko! Bet ko!" – sušuko Sielelė ir džiaugsmo pradėjo šokinėti. - "Aš patirsiu save kaip atleidimą! Aš patirsiu save kaip atleidimą!"

"Kai nusileisime į Žemę, aš turėsiu apsimesti kažkuo į save visai nepanašiu... Prižadėk man, kad tą akimirką, kai aš tau padarysiu kažką labai blogo, tą akimirką, kai aš tau suduosiu smūgį, kuris tave visiškai sugniuždys, tą pačią baisiausią akimirką tavo gyvenime, tu prisiminsi, Kas Aš Esu Iš Tiesų."

Pagal Neale Donald Walsch "Conversations with God" ("Pokalbiai su Dievu")

Reminiscencijos

Kartais kažkoks prisiminimas netikėtai išnyra iš užmaršties ir iškyla prieš tavo akis. Primindamas, koks tu buvai ir kuo tu gyvenai kažkada tada.

žmogau, žiūrėk - ten sėdi tavo dievas!
parimęs, vienišas toksai.
jis džiaugėsi tada, kai basas tu lakstei po pievą,
bet ko jam rieda ašaros nūnai?

o tu, juk taip ilgai vis jo ieškojai,
parklupdamas ėjai pirmyn,
bandei surasti kelią savo rojun,
o kai radai - tu nuėjai tolyn.

Šias eiles parašiau turbūt keliolika metų atgal, vėlyvojoje paauglystėje. Kažkiek paprasta, naivu, bet širdyje išlieka nemažiau brangu.

Hare Krišna

Prieš keletą dienų senoje ir beveik nebenaudojamoje e-pašto dėžutėje radau laišką. Pavadintą "Jūsų naujojo gyvenimo pradžia". Turinys žemiau (tekstas neredaguotas). Kaip rašoma laiške, pasidalinęs juo, pajusiu džiaugsmą ir ramybę. Tad ir pasidalinu :) Galbūt kažkam bus įdomu :)

Sveiki, vienisas keliautojau

Pagaliau, JUS sulaukete tos dienos, kai gali ivykt kazkas tokio, kas pakeis visa Jusu tolimesni gyvenima. Taip taip, butent, pasikeis viskas... :)

Isivaizduokite, kad atejote pas isminciu ir dabar galite jo klaust bet ko ir jis Jums atsakys i visus Jus dominancius klausimus. Nera tokio klausimo i kuri jis neatsakytu. Jis net turi paruoses tokius atsakymus, kurie bus uzduodami net tolimoje ateityje tokio pat mielo zmogaus kaip ir Jus, kuris stovi dabar ir bando klaust. Klauskite drasiai, i viska bus atsakyta. Cia ne pokstas, tai tikra tiesa.

Taigi, dabar Jums reikia tik vieno, imt ir parsisiust visas zemiau esancias knygas, kuriose surasyti visi atsakymai i visus klausimus, kokius tik gali zmogus siuo metu, praeityje ir ateityje gilintis. Sios knygos ne paprastos, jos nesa savy dziaugsma ir gyvenimo prasme.

http://www.failai.in/show/F/0102689BD/saves.pazinimo.mokslas.zip
http://www.failai.in/show/F/318B36476/Kelione.-.i.-.saves.-.atradima.pdf
http://www.failai.in/show/F/1AE38449B/Yogos.tobulybe.pdf
http://www.failai.in/show/F/D1A4B6A55/ANAPUS.gimimo.ir.mirties.pdf
http://www.failai.in/show/F/CEB4AD1C7/Tobuli_klausimai.ir.tobuli.atsakymai.pdf
http://www.failai.in/show/F/1B9333CDD/Sri.Isopanisad.pdf
http://www.failai.in/show/F/DA854C367/srimad-bhagavatam.2giesme.pdf
http://www.failai.in/show/F/8EFBDEACE/Srimad.-.Bhagavatam-I-2dalis.pdf
http://www.failai.in/show/F/7E5C4E08B/Srimad_Bhagavatam-I-1dalis.pdf

Tai knygos, per kurias Jums bus perduotos tokios zinios, kuriu taip ilgai ieskojote, kurios duos Jums viska.

Siuskites ir skaitykite, taip pat perduokite jas kitiems, nes uz tai Jus pajusite is karto dziaugsma. Pabandykite ir isitikinsite, kad tai tiesa. Pasiuskite savo draugams el. Pastu sitas nuorodas, ispradziu isbande patys. Ir is karto uzlies Jus ramybe.... Juk zmogus iesko ramybes, tik ramybe yra ne rytoj, o cia ir dabar, pas mus viduje. Pazadinkte ramybe per sias knygas ateinancia ismintimi...

Pasiraso

Jusu Mielas Draugas, kuris kviecia Jus pas Save, kuris nori Jums duot tikra GYVENIMA. PASIKLIAUKITE JUO...