trečiadienis, rugpjūčio 26, 2009

Baraka


Baraka - tai žodis, reiškiantis palaiminimą daugelyje skirtingų kalbų. Tai taip nuostabus Ron Fricke 1992-ųjų metų kino šedevras. Tai filmas, kuriame nėra žodžių. Bet jie visai ir nereikalingi, nes vaizdais galima pasakyti kur kas daugiau. Nuostabūs kadrai, nufilmuoti 152 vietovėse, 24 šalyse, 6 žemynuose, kuriems negali likti abejingas. Jeigu šis filmas ir nepakeis jūsų gyvenimo, tai bent padės tapti geresniais. Galiu užtikrinti.

sekmadienis, rugpjūčio 16, 2009

Alkoholis


Kai kurie dalykai yra taip įsišakniję į mūsų kultūrą, kad juos priimame beveik nekvescionuodami. Vienas iš jų - alkoholis. Nuo mažų dienų užaugame matydami alkoholį kaip neatsiejamą bet kokių švenčių ar pasilinksminimų dalį. Paauglystėje paprastai ateina laikas tai išbandyti. Vienas dalykas, ir patiems labai maga sužinoti, kas gi tas dievų gėrimas yra, be kurio linksmybės neįsivaizduojamos, o ir prieš draugus, be abejo, nesinori pasirodyti prastesniais.

Pirmoji patirtis būna nelabai kokia. Pamenu, pirmąkart paragavęs alaus išvis nesupratau, kaip galima tokį neskanų dalyką gerti, jau nekalbant apie stipriuosius gėrimus :) Mūsų organizmui alkoholis irgi ne prie širdies - pavartojus daugiau mus pradeda pykinti, organizmui siekiant atsikratyti nuodingos medžiagos natūraliu būdu. Bet mes juk ir tai galime nugalėti! Po truputį prisipratiname prie nemalonaus skonio, organizmas irgi pamažu pripranta toleruoti didesnę dozę ir štai po kelerių metų praktikos mes jau galime išgerti nebe vieną bokalą neskanaus alaus, bet gerą pustuzinį ir net daugiau, o ir skonis pasidaro visai malonus. Aišku, kol jis dar jaučiasi :)

Bet ar susimąstome, kodėl mes tai darome? Aš nesiruošiu kalbėti apie alkoholio žalą mūsų organizmui, apie tai jau prirašyta pakankamai. Pažiūrėkite kad ir video apačioje. Atkreipsiu aš dėmesį tik į vieną dalyką, kuris paprastai yra nutylimas. Taip, alkoholis yra narkotinė medžiaga. Ir jis yra priskiriamas ne prie lengvų, o prie vidutinio stiprumo narkotikų. Alkoholis yra labiau pavojingas sveikatai už marihuaną, LSD, MDMA (Ecstasy) ir eilę kitų medžiagų, kurių vartojimas yra uždraustas (aišku, kitas klausimas - kodėl mažiau pavojingos medžiagos yra uždraustos, o labiau pavojingos - yra prieinamos laisvai, bet apie tai atskira kalba). Čia aš apsiribosiu psichologiniais alkoholio vartojimo aspektais.

Taigi, kodėl mes geriame? Be abejo, viena esminių priežasčių - socialinė aplinka. Bet koks šventimas mūsų kultūroje neatsiejamai asocijuojamas su alkoholio vartojimu. Ir yra pastovus spaudimas iš aplinkinių, ypač vyriškajai giminei: "Tai ką, tu ne vyras, neišgersi?" Bet ką tai turi bendro su vyriškumu? Kas daugiau išgeria - tas tikresnis vyras? Greičiau priešingai - su didesniu alkoholio suvartojimu vyriškoji funkcija kaip tik silpnėja. Aišku, dar absurdiškiau skamba išgėrimas į kažkieno sveikatą, čia kaip maždaug: "Aš išgersiu kalio cianido į tavo sveikatą" :)

Socialiniai faktoriai jokiu būdu nėra vieninteliai. Jie galbūt suvaidina reikšmingą vaidmenį paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje, bet vėliau atlieka daugiau katalizatoriaus funkciją, kuri vienus žmones veikia stipriau, kitus - silpniau. Yra, aišku, ir fiziologiniai faktoriai - pripratimas, išsiugdytas įprotis, po tam tikro suvartoto alkoholio kiekio atsirandantis "kablys" ir panašūs dalykai. Bet yra dar kai kas labai svarbaus. Mes geriame, nes jaučiame tuštumą savo viduje. Mano galva, tai ir yra esminis dalykas.

Tos tuštumos formų gali būti įvairių. Galbūt mes nepasitikime savimi ir išgerdami bandome kiek apraminti tą vidinį nerimą. Galbūt turime per daug vidinių suvaržymų ir tiesiog nesugebame atsipalaiduoti. O galbūt tiesiog jaučiame beprasmybę viduje ir savo gyvenime, tą egzistencinį vakuumą, apie kurį kalbėjo Viktoras Franklis, ir alkoholis tampa trumpalaike pabėgimo forma, bent laikinai nugramzdinančia tą tuštumą viduje. Tik jis tos prarajos neužpildo, o kas kartą vis ją gilina...

Jeigu pasidomėtumėte, kaip veikia Anoniminių Alkoholikų (AA) programos, suteikiančios bene efektyviausią būdą išsilaisvinti nuo alkoholizmo, tai pamatytumėte, kad jos paremtos tikėjimu Dievu ir religija. Nes tai yra bene lengviausias būdas užpildyti tą egzistencinį vakuumą. Keliasdešimt metų atgal, kol nebuvo uždrausti, labai sėkmingai alkoholizmo gydymui buvo naudoti psichodeliniai preparatai (LSD, psilocybinas, meskalinas ir pan.), leidžiantys žmonėms patirti pakitusios sąmonės būsenas ir įvairius mistinius išgyvenimus, atveriančius naujas įžvalgas gyvenime.

Visai atsisakyti alkoholio nėra lengva. Bent jau mūsų visuomenėje. Aš ir pats nesu atsisakęs, bet pastaruoju metu stengiuosi vartoti minimaliai. Pradėjęs labiau save stebėti, jaučiu, kad net ir po vieno išgerto alaus bokalo, kitą dieną mąstymas nefunkcionuoja visu 100%. O juk yra daugybė žmonių, kurie reguliariai kiekvieną ar kas antrą dieną išgeria bent po bokalą alaus ar taurę vyno, metų metus būdami nepertraukiamoje alkoholio įtakoje...

Tiesiog kitą kartą prieš išgerdami pabandykite bent akimirkai susimąstyti, o kokią vidinę tuštumą bandote užpildyti alkoholiu jūs? Galbūt yra ir kiti užpildymo būdai, kurie nekenkia sveikatai ir problemos negilina, bet leidžia ją išspręsti?

O pabaigų pora video rusų kalba. Pirmasis - dokumentinis filmukas apie vieną eksperimentą, susijusį su alkoholio vartojimu:



O čia keletas reklaminių klipų apie alkoholio naudą:

šeštadienis, rugpjūčio 08, 2009

Kūrybiškas problemų sprendimas sąmoninguose sapnuose


Pastarąjį mėnesį teko gerokai paplušėti prie savo magistrinio darbo, tad daugelis kitų dalykų gyvenime buvo atsidūrę kažkur antrame plane. Blog'as, be abejo, irgi :) Bet, kaip žinia, viskas gyvenime yra laikina. Baigėsi ir mano intensyvusis periodas ir galiu grįžti prie labiau sau įprastos veiklos :) Bet turbūt visų pirma apie tai, kuo aš gyvenau pastaruoju laikotarpiu - kūrybišką problemų sprendimą sąmoninguose sapnuose. Trumpa mano darbo apžvalga žemiau.

Per visą žmonijos istoriją sapnai buvo įkvėpimo šaltinis daugeliui. Daugybė mokslo atradimų, meno ir literatūrios kūrinių gimė būtent sapnuose. Turbūt daug kam teko girdėti, jog D. Mendelejevas periodinę cheminių elementų lentelę išvydo būtent sapne. Chemiką F. A. Kekulę sapnas įkvėpė atrasti benzeno molekulės struktūrą. O. Loewi laimėjo 1936 metų Nobelio premiją, išvydęs eksperimento idėją savo sapne. R. L. Stevensonas idėją savo garsiąjai "Nepaprastai daktaro Džekilo ir misterio Haido istorijai" taip pat suvokė sapne. Galiausiai netgi žymioji Bitlų "Yesterday" taip pat gimė Paulo McCartney sapne! Ir tokių pavyzdžių yra daugybė. Nereikia net išskirtinių talentų - yra nustatyta, kad 8% sapnų duoda kūrybinį impulsą paprasto žmogaus gyvenime.

Įvairios sapnų inkubacijos technikos, kuomet žmonės siekdavo surasti atsakymus į juos dominančius klausimus, žinomos nuo antikinės Graikijos laikų. Jų efektyvumas taip pat buvo pademonstruotas ir kai kuriuose moksliniuose tyrimuose. Bet iki šiol nebuvo bandymų patyrinėti kūrybišką problemų sprendimą sąmoninguose sapnuose. Kaip žinia, sąmoningo sapno metu žmogus suvokia, kad jis sapnuoja ir gali įtakoti sapno eigą. Fiziologiškai sąmoningi sapnai nesiskiria nuo paprastų sapnų, o fenomenologiškai - nuo mūsų potyrių realiame gyvenime, t. y., sapnuojančiam sapnas atrodo lygiai taip pat realus, kaip ir realybė pabudus. Mūsų smegenims nėra jokio skirtumo, ar kažkas įvyko vidiniame sapnų pasaulyje, ar išorinėje realybėje - jos sureaguoja lygiai taip pat.

Paprastai sapne mes nebūname vieni, gan dažnai bendraujame su kitais sapnų personažais. Kaip teigia geštalto psichologija, kiekvienas mūsų sapnų personažas reprezentuoja kažkokią mūsų asmenybės dalį. Sąmoningi sapnai šiuo atveju yra itin įdomūs, nes mes galime sąmoningai bendrauti su šiomis savo asmenybės dalimis ir pažinti jas. Kartais sapnų personažai būna primityvūs, kartais jie būna itin išmintingi ir jų įžvalgos gerokai pralenkia mūsų sapnuojančio mąstymą. Kai kurie iš jų netgi prisistato sapnų gidais, guru, vadovais ar sargais ir siūlo savo pagalbą mūsų sapnuojančiam .

Mano darbo tikslas ir buvo - patikrinti, ar šios sapnų gidų figūros sąmoninguose sapnuose gali iš tiesų padėti sprendžiant problemas.

Dvi grupės dalyvių dalyvavo tyrime: eksperimentinė grupė, kurią sudarė 9 patyrę sąmoningi sapnuotojai, ir kontrolinė grupė - 9 paprasti sapnuotojai :) Dešimt dienų iš eilės, kiekvieną vakarą prieš eidami miegoti dalyviai gaudavo po užduotį: arba išspręsti loginį galvosūkį, arba sukurti metaforą duotai situacijai. Kontrolinės grupės dalyviai prieš užmigdami turėjo keletą kartų perskaityti užduotį, ją gerai įsiminti, o atsibudę ryte peržvelgti savo sapnus ir parašyti pirmą atsakymą, kuris ateis į galvą. Tuo tarpu eksperimentinė grupė turėjo pabandyti sąmoningame sapne surasti gido figūrą ir paprašyti išspręsti duotą užduotį (nepavykus jie turėjo elgtis pagal tas pačias taisykles, kaip ir kontrolinė grupė - peržvelgti sapnus ryte ir parašyti pirmą į galvą atėjusį sprendimą). Rezultatai į logines užduotis buvo vertinami pagal jų teisingumą, o dalyvių pateiktas metaforas išreitingavo du nepriklausomi ekspertai, kurie nieko nežinojo apie jų kilmę.

Kaip parodė tyrimo rezultatai, nebuvo jokių skirtumų atliekant logines užduotis, bet sapnų gidų, o ir sapnų personažų apskritai, pateiktos metaforos ekspertų buvo įvertintos geriau, nei metaforos, sugalvotos pačių eksperimentinės grupės dalyvių, arba metaforos, pasiūlytos kontrolinės grupės.

Ką visai tai reiškia? Visų pirma tai, jog sąmoningi sapnai išties mums gali padėti rasti ieškomus atsakymus, bent į labiau kūrybines užduotis, o mūsų sapnų personažai, ypač tie, kurie save vadina sapnų gidais, gali mums padėti išspręsti problemas. Bendraudami su jais, mes ne tik galime geriau pažinti save, bet ir gauti vertingų įžvalgų. Tyrimas taip pat iš dalies patvirtino kai kurių autorių išsakytą idėją, jog sąmoningas sapnavimas daugiau yra susijęs su dešiniuoju smegenų pusrutuliu (užduotys buvo parinktos specialiai: loginiai galvosūkiai yra iš principo susiję su kairiojo smegenų pusrutulio veikla, metaforos - su dešiniojo). Kas, beje, gali turėti labai įdomią reikšmę. Išvadas paliksiu pasidaryti patiems, tiesiog pasižiūrėkite trumpą paskaitėlę žemiau.