Smegenų perkrovimas

Mūsų smegenys nemažai kuo panašios į kompiuterį. Jos priima, apdoroja ir saugo informaciją, elektrinių impulsų pagalba komunikuoja ir perdavinėja duomenis, mūsų "operatyvioje atmintyje" taip pat sukasi daugybė užduočių ir programų (ką mes turime padaryti, ką norime pasiekti ir pan.), kartais įsimeta ir įvairūs "virusai" (pvz, neracionalios baimės). Kaip ir kompiuteris, nuo pernelyg didelio vienu metu vykstančių procesų kiekio, mūsų smegenys pradeda striginėti, o kartais ir visiškai "pakimba". Tik skirtingai nei kompiuteris, mes neturime "reset" mygtuko, kuris taip paprastai imtų ir perkrautų mūsų smegenis.

Bet tai nėra didelė bėda - "reset" mygtuką gali pakeisti kai kurios pakankamai nesudėtingos smegenų perkrovimo technikos. Viena iš jų - interneto marketingo guru John Reese pasiūlytas perkrovimo metodas (reboot method), kurį išbandęs tikrai galiu parekomenduoti. Neblogas būdas padaryti tvarką striginėti pradedančioje smegenų veikloje :)



Luktelkite, kol užsikraus video (tai gali šiek tiek užtrukti!)

Originali nuoroda (anglų kalba): http://www.marketingsecrets.com/images/rebootmethod/rebootmethod.html

Metodo santrauką lietuviškai galima rasti Martyno Jokubausko tinklaraštyje.

Gero perkrovimo ;)

Menininko pasimatymai

Prieš kurį laiką rašiau apie rytinius puslapius - vertingą Julios Cameron techniką kūrybiškumo lavinimui. Menininko pasimatymai - tai antroji sudedamoji Cameron siūlomos kūrybiškumo atstatymo programos dalis, papildanti pirmąją. Jeigu rytinius puslapius būtų galima įsivaizduoti kaip radijo siųstuvą - mes išsakome savo svajones, nerimą, nepasitenkinimą, džiaugsmus, viltis, tai menininko pasimatymai būtų radijo imtuvas - savęs atvėrimas įžvalgoms ir įkvėpimui.

Taigi, kas gi tie menininko pasimatymai? Tai tiesiog iš anksto suplanuotas ir paskirtas laikas jūsų vidiniam vaikui, jūsų vidiniam menininkui. Pora valandų kartą per savaitę, kurias turite praleisti tik su savimi - be jokių mylimųjų, vaikų, draugų, telefonų skambučių ir panašių dalykų. Tai yra išimtinis laikas jums ir menininkui jūsų viduje.

Ką daryti tas dvi valandas? Bet ką, kas tik jums atrodo malonu ar įdomu. Nueikite pažiūrėti besileidžiančią saulę, pasivaikščiokite upės ar ežero pakrante, nueikite į zoologijos sodą, muziejų ar parodą. Palaidykite aitvarą. Pažiūrėkite seną filmą ar išsikepkite pyragą. Užsukite į bažnyčią pasiklausyti vargonų muzikos ar tiesiog gatvėje grojančio muzikanto. Pažiūrėkite į tai kūrybiškai. Įsiklausykite savo mažojo menininko viduje. Galbūt jis tiesiog nori leisti muilo burbulus - eikite ir tai padarykite!

Svarbu, kad jūs tą laiką praleistumėte vieni ir padarytumėte kažką malonaus ir įdomaus sau. Palyginimui įsivaizduokite, kad turite mažą mylimą vaiką, bet jis gyvena kartu su jūsų buvusiu partneriu ir tegalite jį pamatyti tik kartą per savaitę nustatytu laiku porai valandų. Turbūt pasistengtumėte kas kartą tą laiką praleisti kiek galima įdomiau. Lygiai taip pat yra ir su mažuoju menininku jūsų viduje. Tad išnaudokite galimybę nuveikti kažką mielo ir įdomaus. Pasilinksminkit ;)

Rytiniai puslapiai

Senokai čia nerašiau. Turbūt kartais reikia padaryti pertrauką kai kuriose veiklose, kad jos vis dar teiktų pasimėgavimą, o netaptų rutina :) Tiesa, rašyti nenustojau. Nerašydamas kitiems, rašiau sau. Nes atradau nuostabų dalyką - rytinius puslapius.

Apie Julios Cameron "Menininko kelią"("The Artist's Way") buvau girdėjęs jau prieš kurį laiką, bet tik visai neseniai ši puiki knyga atsidūrė mano rankose. Tai knyga apie tai, kaip pažadinti kūrybiškumą savo viduje. Nes juk kiekvienas iš mūsų yra menininkas, bet tik menininkai tą žino :) Ir tai yra šventa tiesa. Galvojat esat nekūrybiškas ir kad "jau ko ne ko, bet iš manęs menininko tai jau tikrai nebus"? Meskit tas mintis iš galvos. Esate nekūrybiškas nebent vien tik dėl to, kad taip apie save galvojate. Ir neleidžiate sau būti kūrybišku.

Menininkas yra kiekvieno mūsų viduje. Įsivaizduokite jį kaip mažą nuostabiai talentingą vaiką, kuriam gimsta šimtai genialių idėjų. Vau, o jeigu padaryti... taip? O galėčiau... padaryti dar ir taip! Ir netgi... štai taip! Visa ta galybė nuostabių spontaniškų idėjų iš tiesų kasdien atsiranda mūsų galvoje. O tada apsireiškia Jis. Mūsų Vidinis Kritikas - Cenzorius. "Čia gera idėja? Absurdas, nesąmonė kažkokia. Tau nepavyks. Nesugebėsi. Apsijuoksi. Bus gėda. Nieko iš to nebus." - bumba Vidinis Kritikas. - "Neišradinėk dviračio. Nieko čia nėra orginalaus. Kiti daug geresnių idėjų turi. Net nebandyk. Nesigaus." Pažįstama, ar ne? :) Ir mūsų mažajam Menininkui nelieka nieko kito, kaip tik nubraukti sūrią ašarą ir pasitraukti į tamsų kampą, taip ir nerealizavus genialaus sumanymo...

Kaip išmokti atsiriboti nuo tos žalingos Vidinio Kritiko įtakos? Rašyti rytinius puslapius. Toks yra esminis Julios Cameron pasiūlymas ir po mėnesio jų rašymo negaliu jam nepritarti :) Taigi, kas tie rytiniai puslapiai? Tai yra trys ranka rašomi puslapiai atsikėlus ryte visiškai nefiltruojant savo minčių. Kiekvieną rytą atsikėlus reikia prirašyti tris puslapius gryno minčių srauto. Rašyti bet ką, kas tik ateina į galvą. Tai jokiu būdu neturi būti kažkas labai protingo, kūrybiško ar panašiai. Gali būti net ne sakiniai, o paskiri žodžiai, frazės. Tiesiog rašyti bet ką, kas tik ateina į galvą. Jeigu visiškai niekas neateina galvą, galiausiai galima tiesiog rašyti frazę "Nežinau ką rašyti" tol, kol kažkokia kita mintis ateis į galvą :)

Rytinius puslapius būtina rašyti kiekvieną rytą. Kad ir kaip to nesinorėtų, kad ir koks tai beprasmiškas užsiėmimas beatrodytų. Reikia prisiversti ir rašyti. Ir po kurio laiko pastebėsite, kaip tai pradeda keisti jūsų gyvenimą. Pradėsite pastebėti, kada rašote jūs, kada įsiterpinėja Vidinis Kritikas. Išmoksite atsiriboti nuo jo bereikalingų pastabų. Pastebėsite kaip jus pradeda aplankyti puikios kūrybinės mintys ir idėjos, atrasite neįtikėtinų įžvalgų. Galiausiai visai kitokios savijautos pradėsite dieną.

Svarbus dalykas - rytinių puslapių niekam negalima duoti skaityti. Tai yra jūsų ir tik jūsų asmeninis dalykas. Jeigu bijote, kad kažkas juos gali perskaityti, pabaigę rašyti suplėšykite ar kitaip sunaikinkite. Pradėję rašyti rytinius puslapius, pradžioje patys jų irgi neskaitykite (Julia Cameron rekomenduoja neskaityti bent pirmus du mėnesius).

Pabaigai šiek tiek patarimų. Pasidarykite savotišką ritualą. Įsigykite kokį nors malonų ir jums patinkantį rašiklį, gražų bloknotą. Atsikelkite pusvalandžiu anksčiau negu reikia į darbą ar mokslus. Užsikaiskite puodelį kvepiančios kavos ar arbatos. Galbūt užsidekite žvakę ar smilkalų. Padarykite tai ypatingą laiką sau. Tarsi rytinę meditaciją, ritualą. Nes tai bus iš tiesų ypatingas laikas jums ir jūsų mažajam Menininkui.

Kitą kartą papasakosiu apie kitą esminę Julios Cameron siūlomą kūrybiškumo atstatymo priemonę - menininko pasimatymus. Bet pradėkite nuo rytinių puslapių. Jau rytoj ryte. Tai iš tiesų veikia :)

Kasdienė meditacija

Prieš kurį laiką aprašiau vieną meditacijos techniką. Vėliau supratau, kad neparašiau turbūt svarbiausio dalyko - o kokia gi yra meditacijos prasmė? Kas slypi už viso to? Norėčiau sulaužyti dar vieną stereotipą - meditacija tai toli gražu nebūtinai yra sėdėjimas ištisas valandas lotoso pozoje ar ritualas, kuriam reikia pasiruošti ir nusiteikti. Tai yra tai, ką mes galime daryti bet kada - važiuodami autobusu, eidami gatve, valgydami, plaudami indus ar net bendraudami su kitu žmogumi.

Nes iš tikrųjų meditacija yra ne apie ką kitą, kaip apie buvimą čia ir dabar. Mūsų mintys labai retai yra dabartyje, jos pastoviai sukasi apie tai, kas įvyko, ir apie tai, kas gali įvykti. Fiziškai būdami čia, mintyse mes esame kažkur toli. O juk vienintelis dalykas, kas yra tikra, yra tai, kas vyksta būtent šią akimirką. Nes tai, kas buvo praeitą akimirką - nebeturi prasmės, nes tai jau nebeegzistuoja. Ir tai, kas gali būti ateinančią akimirką - taip pat neturi prasmės, nes to nėra ir galbūt to ir nebus. Tiksliau - greičiausiai to nebus, bent jau būtent taip, kaip mes įsivaizduojame, ypač jeigu kalba eina apie kažką tolimesnėje ateityje.

Jeigu teko kada dirbti organizacinį darbą, turbūt puikiai žinote (jei ne - paklauskite žmonių, dirbančių tokį darbą), kad bet koks ilgalaikiškesnis planas, kad ir koks nuostabus jis būtų, galutiniame rezultate niekada nebūna įgyvendintas tiksliai taip, kaip buvo suplanuota pradiniame variante. Nes ateitis negali būti suplanuota, ji yra pilna spontaniškumo ir tuo įdomi. Vien dėl to mūsų gyvenimas ir turi prasmę.

Meditacijos pagrindinis tikslas - išmokyti žmogų būti. Būti čia ir dabar. O tai yra kardinaliai skirtinga nuo to, ką mums perša mus supanti aplinka ir visa vakarų civilizacija. Mes nuolat esame verčiami kažką daryti. Nuo mažų dienų. Atsikelti, pasikloti lovą, nusiprausti, pavalgyti ir t.t. Ir paprastai darant vieną, mūsų mintys jau sukasi apie kitą. O tais retais momentais, kai mes neturime ką daryti ar kai mums tiesiog nereikia nieko daryti, pradedame jaustis labai nepatogiai ir desperatiškai puolame ieškoti, ką pradėti daryti. Net tyla mus veikia nemaloniai - būtinai turime įsijungti muziką, radiją ar televiziją, kad būtų "fonas", kad kažkas vyktų.

Bet iš tikrųjų visas tas mūsų nuolatinis siekis kažką daryti tėra bandymas užslopinti vidinį nerimą ir kuo mes labiau bandome nuo jo bėgti, tuo labiau jis tik stiprėja. Nes mes negalime pabėgti nuo to, kas yra mumyse. Išeitis? Nebėgti. Tiesiog sustoti. Nesistengti kažką būtinai daryti, o tiesiog išmokti būti. Čia ir dabar. Nes tik šis momentas yra vienintelis dalykas, kas yra tikra. Meditacija būtent ir yra apie tai. Ir kaip jau minėjau, tam visai nebūtina sėdėti valandų valandas lotoso pozoje, to puikiai galima išmokti ir kasdieninėje veikloje.

Turėdami laisvą minutę tiesiog sustokite ir pabūkite. Užmerkite akis, pajauskite savo kūną, kvėpavimą, kaip oras patenka pro jūsų šnerves, pakyla iki jūsų viršugalvio, tada nusileidžia iki pilvo apačios, kaip išeina atgal. Išgirskite garsus aplinkui. Pajauskite kvapus. Temperatūrą ore. Drėgnumą arba sausrą. Neleiskite mintims jūsų nunešti kažkur kitur. Tiesiog sukoncentruokite visą savo dėmesį čia ir dabar. Stebėkite, kas vyksta jūsų viduje ir išorėje aplink jus. Tiesiog stebėkite. Stenkitės ne vertinti, o tiesiog išgirsti, pajusti, užuosti.

Lygiai tą patį galite daryti ir atsimerkę - eidami gatve ar parku. Apsižiūrėkite aplink - kokie yra žmonės, pastatai, medžiai ir kiti objektai šalia. Pasistenkite pamatyti kuo daugiau detalių. Jokiu būdu nevertinkite, tiesiog stebėkite, žiūrėkite išplėstomis vaiko akimis, tarsi viską matytumėte pirmą kartą. Įsižiūrėkite - kuo šis medis ypatingas? Kuo jis skiriasi nuo visų kitų? Koks jis yra? Pabūkite su juo. Pajauskite jį. Tapkite juo. Čia ir dabar.

Lygiai tą patį galite daryti ir su bet kuria veikla. Plaudami indus negalvokite apie tai, ką darysite juos suplovę, kas jūsų lauks rytoj darbe ar kas suerzino jus šiandien. Tiesiog būkite čia ir dabar. Pajauskite bėgantį vandenį iš čiaupo, rankoje laikomą lėkštę, išvyskite kaip vandens purslai nuplauna nešvarumus, kaip vanduo subėga gilyn į kriauklę. Bent akimirkai pajauskite, kad pasaulyje daugiau niekas neegzistuoja - tik jūs, ši kriauklė, vienoje rankoje laikomas indas, kitoje - kempinėlė ir tekantis vanduo. Nes šią akimirką būtent tai ir yra jūsų pasaulis. Vienintelis tikras ir realus. Ir tik jame galite surasti vidinę ramybę ir džiaugsmą.

Meditacijos technika

Kuo toliau, tuo labiau Vakaruose vis populiaresnės tampa įvairios meditacijos technikos. Apie meditacijos objektyvią naudą daug nešnekėsiu - yra atlikta krūva mokslinių tyrimų, rodančių, kad meditacija sumažina stresą, skausmą, kraujo spaudimą ir t.t. Manau, daug svarbesnė yra subjektyvi nauda. Rytų tradicijose mūsų protas prilyginamas išprotėjusiai beždžionėlei, be paliovos šokinėjančiai nuo vienos medžio šakos ant kitos. Taip ir mūsų galvoje viena mintis be paliovos veja kitą ir jeigu jas pastebėtumėte, pamatytumėte, kad turbūt koks 90% minčių yra tos pačios, kurios buvo vakar :)

Meditacijos pagrindinis tikslas ir yra - nuraminti tą išprotėjusią beždžionėlę :) Tiesiog atsiriboti nuo visų išorinių trikdžių ir pabūti savimi. Ištrūkti iš to minčių chaoso galvoje ir pabūti sąmoningu. Ir tai ne tik padės jums išsivaduoti nuo streso ar įgauti vidinę ramybę, bet ir pažinti save bei gauti vertingas įžvalgas. Tai kelias vidinės ramybės ir pažinimo link.

Turbūt kiekvienam susidomėjusiam meditacija iškyla natūralus klausimas - o kaip gi medituoti? Pamenu, keletą metų atgal aš pats bandžiau savarankiškai pasipraktikuoti - atsisėsti tokioje pusiau lotoso pozoje, užsimerkti ir stengtis apie nieką negalvoti. Ir natūraliai likau nusivylęs - pabandyk jūs, pavyzdžiui, negalvoti apie rožinį dramblį :) Natūralu, kad kaip tik galvoje ir suksis ta mintis, kaip čia dabar negalvoti apie tai :)

Meditacijos technikų yra labai įvairių. Aš jokiu būdu nesu ekspertas šioje srityje, bet tiesiog esu bandęs keletą technikų ir pasidalinsiu paprasčiausia iš jų, kuri, manau, gali būti naudinga pradedančiajam. Tai jokiu būdu nėra kažkokia religinė praktika, tiesiog sąmoningo kvėpavimo pratimas :)

1. Atsisėskite patogiai ant kėdės, kad pėdos tvirtai remtųsi į žemę, o nugara būtų ištiesta (jeigu norite, galite atsisėsti ir ant grindų).

2. Rankas padėkite ant kelių, užmerkite akis.

3. Kvėpuokite lengvai ir švelniai pro nosį. Nesistenkite savo kvėpavimo pakeisti, tiesiog leiskite, kad kvėpavimas vyktų savo natūraliu ritmu.

4. Kvėpuodami natūraliu ritmu, pajauskite, kaip oras įeina pro jūsų šnerves ir kaip jis paskui pro jas išeina.

5. Sutelkite savo dėmesį savo ties šnervėmis ir stebėkite, kaip oras pro jas įeina ir išeina, be žodžių suvokdami "aš dabar įkvepiu" ir "aš dabar iškvepiu". Tiesiog būkite su savo kvėpavimo pojūčiu.

6. Neleiskite savo dėmesiui kartu su oru keliauti žemyn į jūsų plaučius.

7. Jeigu pajausite, kad jūsų dėmesys nuslinko kažkur kitur - sutrikdė pašaliniai garsai, pradėjote galvoti ar svajoti apie kažką ar galbūt tiesiog snūstelėjote, dėl to jokiu būdu nesusierzinkite. Tiesiog pripažinkite tai, kas įvyko, ir vėl grąžinkite savo dėmesį į kvėpavimo pojūčius ties šnervėmis.

8. Kartais jūsų kvėpavimas gali natūraliai pagreitėti ar sulėtėti. Leiskite tam vykti, tiesiog būkite sąmoningi apie tai.

9. Tęskite šį pratimą tiek, kiek jums norisi (galite pradėti nuo 10-15 minučių).

Tikiuosi, ši technika pasirodys naudinga. Jeigu iškiltų kokių klausimų, nebijokite klausti :)

Ir pabaigai - vienas pastebėjimas. Pradėjus medituoti turbūt vienas iš pirmų atradimų daugeliui būna suvokimas, jog minčių šaltinis tai nėra mūsų sąmoningas aš, mūsų ego. Mūsų sąmoningas aš gali tik pakreipti tą minčių srautą viena ar kita linkme, bet pačios mintys atsiranda savaime. Ir tada kyla natūralus klausimas - jeigu mintys nėra mano paties sąmoningas produktas, tai iš kur jos tada atsiranda? Bet apie tai galbūt kažkada vėliau :)

Asmenybės testas

Norėčiau pasiūlyti dar vieną testą, šįsyk - asmenybės. Tai - viena populiariausių pasaulyje Myers-Briggs tipologija (MBTI), paremta Carlo Gustavo Jungo "Psichologinių tipų" teorija. Įdomu, kad prieš keliasdešimt metų Sovietų Sąjungoje buvo sukurtas ir gan plačiai paplitęs šios tipologijos atitikmuo - socionika, kurios autorė - lietuvė Aušra Augustinavičiūtė.

Lietuvišką MBTI versiją rasite čia.

Esu testą atlikęs anksčiau, rezultatas buvo ENTP, šįsyk gavosi INTP. Vienintelis pokytis - ekstraversiją pakeitė intraversija... Tiesa pasakius, net ir pats nesu tikras, kuriai iš šių dviejų kategorijų galėčiau priskirti save. Žinau, kad vaikystėje tikrai buvau intravertas, vėliau paauglystėje pradėjau vystyti savo ektraversiją, o dabar vėl grįžtu į savo ištakas? :)

Bet kuriuo atveju, tipai nėra pastovūs, gyvenimo eigoje jie keičiasi, nes keičiamės ir mes su naujomis patirtimis, suvokimais, susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, Jungas teigė, kad pirmoji gyvenimo pusė yra daugiau skirta ekstraversinei saviraiškai - išorinio/socialinio gyvenimo kūrimui, tuo tarpu antroji jo pusė - intraversijai, savo vidinio pasaulio pažinimui.

Bet norėčiau tikėti, jog šio testo rezulatai nereiškia, kad mano gyvenimas jau verčiasi į antrą pusę :)

Savianalizės testas

Norėčiau pasidalinti viena savianalizės technika. Man ji pasirodė labai įdomi ir efektyvi. Tai - Watchword technika, kurios autorius yra mano dėstytojas Michael Daniels.

Testą galite atlikti ir online, o galite atsispaudinti ir pildyti popierinį variantą.

Keletas komentarų prieš pradedant pildyti:

• Minutei užmerkite akis ir atsipalaiduokite nuo dienos minčių.


• Žodžius galite įrašinėti lietuviškai, nebūtina angliškai :)


• Iš principo žodžiai gali būti absoliučiai bet kokie, bet rekomenduočiau rašyti bendrinius daiktavardžius.

O dabar eikite užpildyti testą ir TIK TADA skaitykite toliau :)


* * * * * * * * * *


T E S T O    P I L D Y M A S

pildyti online / atsispausdinti


* * * * * * * * * *


Taigi, keletas komentarų baigus pildyti testą:

• Rezultatų įvertinimas ir interpretacija - čia.


• Bet asmeniškai man pats procesas buvo labai įdomus ir daug atveriantis, kuomet pradėdamas nuo bet kokių žodžių eini vis gilyn į save ir prieini prie pačių svarbiausių ir esminių dalykų.


• Turėkite omenyje, kad testo rezultatai atspindi daugiau ne jūsų asmenybę, bet jūsų dabartinę situaciją. Tie vienuolika žodžių centre atspindi tai, kas iš tikrųjų jums svarbu šiuo metu.


• Bet, kita vertus, pagal testo rezultatus galima nustatyti ir jūsų psichologinį tipą, remiantis Jungo tipologija.


• Jei nesate tikri, kaip suinterpretuoti testo rezultatus, galite rašyti man, bandysiu padėti :)

Įdomių atradimų!

Sąmoningi sapnai

Turbūt laikas papasakoti apie vieną pagrindinių mano interesų sričių pastaruoju metu - sąmoningus sapnus (angl. lucid dreaming). Pats pavadinimas kaip ir padiktuoja, kas tai yra - sapnai, kurių metu tu esi sąmoningas, kad sapnuoji. Pats fenomenas žinomas gana seniai, bet ilgą laiką į tai buvo žiūrima kaip į kažką labiau iš fantastikos srities, nes: а) tik vienetai žmonių tai sugeba; b) sąmonės būsena miego metu ir įprastinė sąmonė būdravimo (ne miego) metu buvo laikomos skirtingomis ir nesuderinamomis, todėl mokslininkai manė, kad tai iš principo neįmanoma ir kad tai tėra tik kažkokia tarpinė būsena prieš užmiegant ar prieš pabundant.

Bet maždaug trisdešimt metų atgal toks Stephen LaBerge kaip tik šioje srityje atliko daktaro disertaciją ir įrodė, kad sąmoningi sapnai yra normalūs sapnai, ne kažkokia tarpinė būsena, ir taip pat pasiūlė keletą metodikų, kaip tą galima pasiekti. Realiai sąmoningas sapnavimas yra įgūdis, kurį gali išvystyti kiekvienas, tik reikia šiek tiek pastangų :)

O aš visu tuo susidomėjau gana nelauktai. Nors gal atsitiktinumų ir nebūna, o viskas turi savo prasmę :) Keletą mėnesių atgal per gana trumpą laiką reikėjo pasirinkti temą magistriniam darbui. Ir aš po poros savaičių blaškymosi ir šokinėjimo nuo vienos temos prie kitos, netyčia "užšokau" ant šios. Perskaičiau keletą technikų ir sugalvojau išbandyti. Debiutanto sėkmė suveikė ir pats pirmas bandymas pavyko. Ir jis buvo toks, kuris gerokai apvertė mano pasaulėžiūrą ir požiūrį į kai kuriuos dalykus...

Taigi, sapnas:

Vaizdas iš pradžių nebuvo ryškus, tarsi per miglą, vėliau pradėjo ryškėti. Supratau, kad esu kambaryje. Jausmas buvo labai keistas, nes nuo pat pirmos akimirkos žinojau, jog esu sapne, bet viskas buvo absoliučiai realu. Išbandžiau savo pojūčius. Visi veikė visiškai taip pat kaip realybėje. Palytėjęs jauti tiek medžiagą, tiek temperatūrą, netgi skonį valgydamas jauti (radau ir suvalgiau vaisių, panašų į džiovintą slyvą :)). Nėra jokio skirtumo tarp pojūčių realiame gyvenime ir sapne.

Kambaryje pamačiau langą. Jį atidariau. Laukė švietė saulė, mačiau medžių viršūnes, jaučiau lengvą vėjo dvelksmą... Į galvą toptelėjo mintis: "Juk esu sapne, taigi galiu iššokti pro langą!" Pažvelgiau dar kartelį ir pagalvojau, kad galbūt visgi kitą kartą. Viskas atrodė pernelyg realu, kad galėčiau taip imti ir iššokti pro langą :) Pamačiau, jog kambaryje yra veidrodis, nusprendžiau į jį žvilgtelėti, nes žinojau, kad sapnuose veidrodžiuose galima išvysti įdomių dalykų. Veidrodyje mačiau besikeičiančius vaizdus, vieną akimirką - save, kitą - kažką kitą... Vėliau nusprendžiau išeiti į lauką ir sapnas nutrūko...

Pabudęs žinojau, kad temą darbui jau turiu. Bet galvoje sukosi ir kita mintis. Apie Mają, didžiąją Iliuziją, kuri, pasak indų religijų, gaubia visą mūsų pasaulį. Pojūčiai ir savęs suvokimas sapne niekuo nesiskiria nuo pojūčių ir savęs suvokimo realybėje. Tad gal ir ta mūsų realybė ne kažin kuo skiriasi nuo sapno?.. Dar viena paralelė. Yra du būdai tapti sąmoningu sapne: iš būdravimo būsenos tiesiogiai pereiti į sapną (mano naudotas būdas) arba matant kažkokius nelogiškumus pačiam susivokti, jog tai yra sapnas. Antrąjį būdą išbandę žmonės teigia, kad tą akimirką, kai tu susivoki, jog esi sapne, sapno pasaulis kardinaliai pasikeičia. Visos spalvos išryškėja, visi daiktai pasidaro daug realesni ir pan. Tad gal ir šiame pasaulyje mums tik tereikia susivokti, jog tai yra sapnas/iliuzija ir jis kardinaliai pasikeis? Gal būtent tai ir yra tas Nušvitimas, apie kurį kalbą rytų tradicijos? Gal mums tik ir tereikia patapti sąmoningais šiame sapne, kurį mes vadiname realybe?

Norintiems išbandyti sąmoningus sapnus, čia yra technika, kurią naudojau:

1. Nueikite miegoti įprastu laiku ir užsistatykite žadintuvą, kad prikeltu jus po penkių su puse - šešių valandų (jeigu paprastai miegate aštuonias valandas).
2. Po šių penkių - šešių valandų miego būtinai išlipkite iš lovos kokioms 20 min, prasivaikščiokite, galite išgerti arbatos, paskaityti (aišku, geriausia apie sąmoningus sapnus :) ). Prasibudinkite, bet tik ne tiek, kad paskui nebebūtų įmanoma užmigti :)
3. Grįžkite į lovą ir įsitaisykite miegui. Leiskite savo kūnui atsipalaiduoti, bet stenkitės savo sąmonę išlaikyti budrią. Geriausia, mintyse skaičiuokite: "Vienas, du, trys, ...". Jei pamesite skaičių, pradėkite iš naujo.
4. Galvoje gali kilti įvairiausi vaizdai, nekreipkite į juos dėmesio, leiskite jiems praplaukti. Koncentruokitės ties skaičiavimu. Galite justi įvairius vidinius trukdžius, organizmas visaip kaip bandys jus "užliūliuoti", bet stenkitės į tai nekreipti dėmesio, tik skaičiuoti.
5. Prieš pat sapnavimo pradžią, galite jausti keistus pojūčius, garsus - neišsigąskite :) Tiesiog jūsų organizmas prieš pat sapną yra "išjungiamas", suparalyžiuojamas. Čia tam, kad sapno metu nepabėgtumėte iš savo lovos :) Nes sapno metu organizmas perduoda tikrus impulsus, t.y., jeigu aš sapne pakelsiu savo ranką, į mano tikrą fizinę ranką taip pat nueis impulsas nerviniais kanalais, kaip kad aš ją pakelčiau realybėje.
6. Kuomet pajusite, kad organizmas nebetrukdo jums skaičiuoti, o galva skaidri ir puikiausiai dirbanti - viskas, jūs sapne! Eikite, tyrinėkite ir kurkite savo realybę :)
7. Stenkitės susilaikyti nuo per didelių emocijų - jos skatina atsibudimą. Jeigu pajusite, kad sapnas pradeda plaukti, tolti nuo jūsų, yra pora technikų, kurios gali padėti išlikti sapne: bandykite griūti ant nugaros (nebijokite, sapne nesusižeisite!) arba pradėkite suktis vilkeliu (aplink save). Sako, padeda :)

Jei iškils klausimų ar norėtumėt pasidalinti patirtimi - prašom rašyti :)

Beje, šiandien einu į vieną tokį labai įdomų renginį - eksperimentą - performansą, susijusį su sapnais. Bet apie tai papasakosiu vėliau. Gražių sapnų :)