Kvantinė fizika

Mokyklos laikais vienais labiausiai gluminančių dalykų fizikoje buvo šviesos dvilypumas. Niekaip neįstengiau suprasti, kaip šviesa vienu metu gali elgtis ir kaip dalelių srautas, ir kaip banga. Atsakymą sužinojau visai neseniai. Ir jis yra toks pribloškiantis, kad net nenuostabu, jog apie tai nerašoma mokykliniuose fizikos vadovėliuose...

Taigi, kviečiu susipažinti šiek tiek su kvantine fizika ir pažiūrėti, ką ji tokio ypatingo turi savyje. Prieš skaitydami toliau, būtinai pažiūrėkite filmuką žemiau (kam įdomu, tai ištrauka iš filmo "What the Bleep Do We Know!?")



Ką visa tai reiškia? Visų pirma, tai reiškia visai kitokį pasaulio suvokimą, kur sąmonė nėra tik žmogaus smegenų produktas, o bendras visatos principas arba kitais žodžiais sakant - visatos savybė. Kvantinės fizikos dėsniai veikia pačių mažiausių dalelių lygmenyje. Be sąmoningo stebėtojo, kiekviena dalelė yra taip vadinamoje superpozicijoje - daugybėje galimų pozicijų vienu metu, o stebėjimo veiksmas yra būtent tai, kas iš daugybės galimų pozicijų padaro konkrečią realią (sugriauna tikimybinę bangą ir padaro konkrečią dalelę). Kitaip sakant, visata be sąmoningo stebėtojo negali egzistuoti, tai būtų tik daugybė galimybių, bet ne realybė.

Išvados? Manau, svarbių interpretacijų yra galybė... Atkreipsiu dėmesį tik į porą svarbiausių. Visata be sąmoningo stebėtojo negali egzistuoti - natūrali prielaida, kad tas stebėtojas turbūt egzistavo nuo pat pradžių. Kažkam reikia įrodymo, kad Dievas yra? Prašau... Kita svarbi išvada. Mūsų sąmoningas stebėjimas mažiausių dalelių lygmenyje yra tai, kas iš daugybės galimybių padaro konkrečią realybę. Vadinasi, mūsų sąmonė kuria realybę, materiją. Sąmonė tiesiogiai įtakoja fizinį pasaulį. Kitas išvadas paliksiu pasidaryti patiems...

Keisčiausias dalykas yra tai, jog šios idėjos nėra kažin kokia naujiena. Pagrindiniai kvantinės fizikos dėsniai buvo atrasti prieš 80 metų. Tik kažkodėl ilgą laiką kvantinės fizikos atradimai taip ir neperlipdavo fizikų kabinetų sienų, nors, mano galva, tai yra vienas iš pačių svarbiausių atradimų visoje mokslo istorijoje. Jeigu ne pats svarbiausias...

Automatinis rašymas

Neseniai vienoje paskaitoje teko išbandyti įdomų dalyką - automatinį rašymą. Metodą, gan plačiai naudotą siurrealistų. Idėja tokia: naudojant meditacijos/relaksacijos pratimus atpalaiduojamas kūnas, galva išlaisvinama nuo minčių, tada iškeliamas klausimas/tema ir stengiamasi visiškai negalvoti, o tiesiog duodama rankai rašyti, kas tik rašosi, to visiškai nevertinant. Kitaip sakant, tiesiog leidžiama pasąmonei išreikšti save.

Mano atveju užduotas klausimas buvo toks: "Kas yra kūrybiškumas?" ("What is creativity?"). Kadangi pasąmonės srautas gavosi gana įdomus, pasidalinsiu juo. Atsiprašau angliškai nekalbančių skaitytojų, bet teksto sąmoningai neversiu. Tiesiog noriu jį palikti absoliučiai autentišką, o bet koks vertimas jau yra interpretacija :)

Taigi, štai ką apie kūrybiškumą galvoja mano pasąmonė (minčių srautas buvo anglų kalba):

Creativity is a process of inner intention to express your nature, beauty of your existence, inner peace and to attribute it to the outer world, enabling your mind float with an idea of realm which is beyond our physical reality and which gave rise to our inner manifestations of ourselves.

Fejerverkai

Keturi šimtai metų atgal įsiviešpatavusiu protestantizmu ir savo padėtimi nepatenkinti anglų katalikai sukurpė klastingą planą, kaip vienu šūviu nušauti kur kas daugiau nei porą zuikių. Paleisti į orą parlamento rūmus su visa šalies aristokratija ir karaliumi Jamesu I-uoju priešakyje. Konspiracinis planas, tiesa, neišdegė, bet užtat ta diena įėjo į šalies istoriją ir dabar, kiekvienų metų lapkričio 5-ąją, Anglijos dangų nutvieskia gausybė fejervekų.

Ir nors, vienok, tokios progos šventimas iš šono atrodo keistokas, bet užtat yra į ką pažiūrėti :) Tiek pernai, tiek šiemet bežiūrėdamas į įvairiaspalvėmis ugnimis liepsnojantį rudens vakaro dangų, pabandžiau padaryti keletą nuotraukų. Ten, kur susijungia oro ir ugnies stichijos...

Vanduo

Netikėtai užklydau ant dar vieno nuostabaus filmo. Šįsyk - rusų dokumentinės juostos "Didžioji vandens paslaptis" ("Великая тайна воды"). Naujausi moksliniai faktai ir idėjos apie tai, ką pažįstame geriausiai, bet žinome turbūt mažiausiai... Rekomenduoju. Tikrai įdomu.

Metai

Šiomis dienomis kaip tik sukanka metai nuo mano emigracijos pradžios. Įdomūs buvo metai... Ne patys lengviausi, bet davė labai daug. Pirmiausia turbūt galimybę pradėti viską nuo švaraus lapo... Susidėlioti ne tik aplinkybes gyvenime, bet ir perkratyti save patį iš vidaus. Po pusantrų metų trukusios nakties sulaukti brėkštančio ryto... Užbaigti vidinės transformacijos etapą, prasidėjusį turbūt kelyje į Santjagą ir netikėtai pasibaigusį mažu nušvitimu vieną saulėtą vasaros sekmadienio rytą...

Tad kokia ta patirtis, gyvenant svečioje šalyje? Visų pirma tai turbūt akistata su pačiu savimi. Kita aplinka, kitokie žmonės, kitas gyvenimo būdas išrengia tave iš susikurtų stereotipų ir leidžia tau pamatyti tikrąjį save, ištrūkusį iš susikurtų socialinių vaidmenų, ilgus metus nešiotų kaukių... O pažinimas tas nėra lengvas, kartais primenantis pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais ar Škėmos liftininką iš "Baltos drobulės" - up and down, up and down, up and down... Bet jeigu sugebi tai praeiti, pažinimas tave išlaisvina ir atveria naujus akiračius.

Kalbant su draugais, likusiais Lietuvoje, paprastai kiekviename pokalbyje nuskamba tas pats klausimas: "Kada žadi grįžti?.." Nors, be jokios abejonės, jų vietoje aš būčiau klausęs turbūt to paties... Tiesiog gyvenant vienoje vietoje kiekviena kelionė yra tarsi automatiškai su atgaliniu bilietu, bent jau open return . Tuo tarpu kažkurį laiką pagyvenus kitur, tarsi kažkas "perlūžta" viduje ir open return patampa one way ticket... Čia ir Ten patampa tik Čia. Niujorkas ar Sidnėjus nebeatrodo kažkuo tolimesnis už Kauną ar Klaipėdą...

Paklausus bet kurio emigranto, ar galvoja grįžti į Tėvynę, turbūt tik labai retas pasakys, kad neturi tokių planų. Kažkurią dieną grįžti svajoja turbūt visi, tik nemažai kieno mintys ir telieka mintimis... Galvoju grįžti ir aš. Tiesa, turbūt ne pačiu artimiausiu metu, bet norėčiau tikėti, kad kažkada ta diena ateis. SUGRĮŽIMAS - kažką turi magiško savyje šis žodis...