trečiadienis, kovo 19, 2008

Šiuolaikinis genocidas


Atrodo, gyvename XXI amžiuje, sekuliarioje visuomenėje, kur deklaruojama aukščiausia vertybė - pagarba individo laisvei, įsitikinimams, savo nuomonės ir požiūrio išsakymui, tolerantiškumas net ir tokiems dalykams, kaip gėjų šeimos sukūrimui ar kai kurių narkotikų įteisinimui. Nepaisant to, pasaulyje vis dar vyksta reiškiniai, nenusileidžiantys nacių vykdytam žydų tautos genocidui.

Nors politika tai turbūt viena tų temų, apie ką mažiausiai norėčiau savo blog'e kalbėti, kai kurie pastarųjų dienų įvykiai neleidžia man likti abejingu. Pasaulyje akivaizdžiai vykdomas genocidas, bet visi tie, kurie gali kažką pakeisti, ar tai būtų Jungtinės Tautos, ar didžiųjų valstybių vadovai, tyli. Nes bijo. Pastaruoju metu labiausiai augančios ir progresuojančios ekonominės jėgos, kurią šiuo metu sudaro kas penktas mūsų planetos gyventojas.

Be abejo, kalbu apie Kiniją ir pastaruoju metu vykstančius įvykius Tibete. Tiesą sakant, šiame rytų fronte seniai nieko naujo. Tibeto okupacija ir genocidas tęsiasi jau daugiau nei penkiasdešimtmetį. Manote, komunizmas žlugo su Sovietų Sąjunga? Nieko panašaus. Ir toli gražu ne apie besigaluojantį su mirtimi Fidelį Castro eina kalba. Net ir daugiau kaip trisdešimtmečiui praėjus nuo Mao Zedongo mirties, jo pasėta velnio sėkla išlieka gaji. Kinija tebealsuoja raudonuoju ritmu, kaip milžiniškas slibinas išdegindama aplink save visa tai, kas yra brangiausia - kultūrą, religiją, tradicijas...

Tibetas - išskirtinė šalis. Ir toli gražu ne dėl to, kad tai "Pasaulio stogas" - aukščiausia šalis visoje mūsų planetoje (vidutinis aukštis čia siekia beveik 5 kilometrus). Turbūt tai vienintelė kultūra, kur visas dėmesys, resursai ir lėšos buvo skiriamos ne išorinio pasaulio užkariavimui, o vidinio supratimui. Vienintelė civilizacija, kurią į priekį vedė ne konkurencijos ir pranašumo siekimas, o harmonija su savimi ir tais, kurie yra šalia. Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad tai - mūsų pasaulio dvasinis centras.

Beje, rusų mokslininkas oftalmologas Ernstas Muldašovas (Эрнст Мулдашев), tyręs įvairių rasių akių formos skirtumus, nustatė, kad vidutinės akys yra būtent Tibete, o kuo toliau nuo jo, tuo laipsniškai labiau akių forma pradeda tolti vidurkio. Remdamasis tyrimais, jis padarė išvadą, kad žmonija ir yra kilusi iš Tibeto ir nubraižė migracijos žemėlapį, kokiais keliais mūsų protėviai pasklido po pasaulį (kam įdomu, galiu labai parekomenduoti perskaityti jo knygą "От кого мы произошли?", įdomių dalykų galima rasti ir tolimesnėje jo knygų serijoje "В поисках Города Богов").

Gal kiek nuklydau nuo temos, bet tiesiog noriu pabrėžti Tibeto svarbą. Ir galbūt labiau potencialią, nes, manau, mūsų vakarietiškoji civilizacija pilnos svarbos dar nesuvokia. Aš, beje, irgi :) Na, bet grįžkime prie realios situacijos.

Iki pat XX amžiaus vidurio Tibetas sėkmingai laviravo politinių intrigų verpetuose. Nepaisant to, kad šalis buvo patekusi tiek Kinijos, tiek Mongolijos, tiek ir Britanijos imperijų įtakos zonose, tai, ką tibetiečiai turėjo svarbiausia - kultūrą ir religiją - visada išsaugodavo. Kol galų gale Kinijoje į valdžią atėjo komunistai su didžiuoju Mao Zedongu priešakyje ir nusprendė, kad pagaliau vargšę Tibeto tautą reikia... išlaisvinti ir iš klystkelių sugrąžinti į tikrųjų vertybių kelią...

Ir šeštajame dešimtmetyje išlaisvinimas prasidėjo. Į visiškai nekaringą Tibetą įžengė daugiatūkstantinė okupantų kariuomenė, naikindama viską savo kelyje. Buvo išgriauta ir sudeginta 6000 vienuolynų - pagrindinių tibetiečių kultūros, mokslo ir religijos centrų su gausiausiomis bibliotekomis, penktadalis tautos (virš milijono) išžudyta. Dėjosi iš tiesų žiaurūs dalykai. Moterys buvo prievartaujamos, vienuoliai verčiami išduoti savo tikėjimą, o nesutinkantys žudomi.

Panašus likimas laukė ir Dalai Lamos - dvasinio, o tuo pačiu, ir politinio tibetiečių lyderio, bet jis laiku sugebėjo pasitraukti į Indiją, kur šiuo metu Dharamsaloje vadovauja Tibeto vyriausybei tremtyje. Ši viena iškiliausių ir dvasingiausių šių laikų asmenybių, 1989 metais apdovanota Nobelio taikos premija, Kinijai yra teroristas - separatistas Nr. 1, lygiai tas pats, kas Jungtinėms Valstijoms - Ossama Bin Ladenas. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu...

Ir nors Mao Zedungo laikai jau toli praeityje ir komunizmas Kinijoje po truputį liberalėja, pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad iki baltos vėliavos iškėlimo dar labai ir labai toli. Tibeto genocidas tęsiasi. Ir žvakučių deginimai ar plakatai "Free Tibet" prie Kinijos ambasados situacijos nepakeis. Tiesa sakant, Kinijai ant to... Pernelyg ji galinga jėga, su kuria pasaulis yra priverstas skaitytis. Ir kuo toliau, tuo jos galia tik stiprės.

Tad kokios išvados? Ar daug vilčių gali turėti tibetiečiai, kad situacija pasikeis? Deja, panašu, kad vilčių nedaug. Galimi scenarijai turbūt du. Pirmasis - bendras tarptautinis embargas Kinijai, Olimpinių Žaidynių boikotas ar pan. Tiesa, viso to tikimybė gana artima nuliui... Kitas variantas - tibetiečiams bandyti saugoti savo kultūrą, tradicijas ir tikėtis, kad situacija, kad ir labai po truputį, bet visgi liberalėjančioje Kinijoje, kažkada pasikeis. Gal po penkių, gal po dešimties, gal po penkiasdešimties metų... Stiprybės jums, Sniegynų šalies žmonės. Tashi delek!