Plečiant suvokimo ribas

Savaitgalį turėjau labai įdomios patirties. Kadangi kurse, kuriame studijuoju, dalis žmonių mokosi ir nuotoliniu būdu, kartą metuose rengiamas toks eksperimentinis/kūrybinis/patyriminis savaitgalis, kurio metu visi susirenka pasibūti kartu, o tuo pačiu išbandyti visokių technikų ir pasidalinti patirtimi. O patirčių buvo visokių - pradedant joga ir meditacija, baigiant vizualizacijos pratimais ir savianalizės technikomis. Visa tai vyko nuostabiuose istorija dvelkenčiuose rūmuose Pietų Velse, apsuptuose žaliuojančių kalvų ir slėnių.

Vienas iš didesnių atradimų man buvo garso galia. Tiek į meditaciją, tiek į aktyvios vaizduotės (vizualizacijos) pratimus įtraukus garsą (muziką, mantras, gamtos garsus ir pan.), skirtumas jaučiasi labai ryškus. O ypatingai stiprus pojūtis buvo viename skandavimo (angl. chanting) pratime, kai mūsų dvidešimties žmonių grupė vienu metu pradėjo skanduoti įvairius garsus ir visa erdvė tarsi paskendo garsų fone ištirpdydama bet kokias ribas tarp tonų, dažnių, asmenybių, kultūrų, pažiūrų, suvokimų... Nustojus skandavimui vibracija dar kurį laiką sklandė ore rezonuodama tarytum su kiekviena tavo kūno ląstele...

Ir visai nenuostabu, kad beveik visose kultūrose garsui skiriama ypatinga reikšmė, ar tai būtų mantros Rytų tradicijose, ar Biblija Vakarų kultūroje ("Pradžioje buvo Žodis"). Garse tikrai yra kažkas ypatingo. Rezonansas gali tiltus išgriauti. Tad gal ir mums tereikia tik suderinti natą?..

Sapnų režisūra

Praeitą savaitgalį teko sudalyvauti viename įdomiame renginyje - eksperimente - performanse Dream Director. Idėjos autorius - menininkas Luke Jerram, garsėjantis įdomiais savo sprendimais. Į renginį, kuriame aš dalyvavau, Luke atvyko tiesiai iš Australijos, kur Sidnėjuje viešose erdvėse buvo išdėliota trisdešimt pianinų su užrašu "Grok, aš tavo". Tarp ankstesnių jo projektų - "Dangaus orkestras" (atskiras partitūras "grojantys" oro balionai), kalbantis žiedas, stebuklingas skrudintuvas ir dar daugelis kitų crazy idėjų.

Sapnai - taip pat viena iš Luke dominančių sričių. Šiame projekte jis kartu su miego ir sapnų psichologais tyrinėja sapnų erdvę ir jos kūrybinį potencialą. Kaip tik būtent tai, kas domina ir mane :) Tad sužinojęs apie šį projektą ilgai nesvarsčiau ir nusprendžiau sudalyvauti. Rengimo koncepsija tokia: dvidešimt žmonių miega vienoje patalpoje tokiuose specialiuose gultuose (nuotrauka žemiau), dėvėdami tam tikrus akinius, kurie fiksuoja akių judesius. Pradėjus sapnuoti, iš mini garsiakalbių šalia pradedami leisti įvairūs garsai kažkokia konkrečia tema (mano atveju, tai buvo miškas). Eksperimento esmė - kaip visa tai paveiks tavo sapnus, galbūt inkorporuosi kai kuriuos garsus į savo sapną, galbūt tai paskatins tavo kūrybiškumą sapne ir pan. Prieš pat užmiegant ir prieš atsibundant taip pat paleidžiamas specialus garso takelis patyrinėti ribines sąmonės būsenas.

Trumpai apie asmeninę patirtį eksperimento metu. Prieš pat užmiegant paleistas garso takelis davė tikrai įdomių asociacijų, tik gaila, kad truko gana trumpai (apie 20 min) ir nepavyko iškart su juo pereiti į miego stadiją, kas būtų tikrai gana įdomi patirtis. Miegojau gana neramiai - tiek dėl aplinkos neįprastumo, tiek dėl vos pradėjus sapnuoti leidžiamų garsų, dažnai atsibusdavau, kas kartą nusivildamas, kad kol kas nepavyksta prisiminti nė vieno sapno :)

Bet paskui pagaliau susapnavau pirmą (iš serijos "buitiniai sapnai"), o po jo sekė dar vienas sąmoningas sapnas, kuriame paskraidžiau ir pabandžiau pabendrauti su kitais sapno personažais (deja, ne labai sėkmingai) - žodžiu, tą patį, ką paprastai ir darau tokiais atvejais :) Paskui pabudau, gana patenkintas tuo, kad pavyko apturėti net du sapnus, o vieną iš jų - ir sąmoningą, ir apsižiūrėjęs, kad kiti dar miega, nusprendžiau išeiti prasivaikščioti, kol visi pabus. Beeidamas netikėtai sutikau porą savo klasiokų iš mokyklos laikų, kurie, pasirodo, taip pat dalyvavo šiame eksperimente. Ir tada atsibudau dar kartą, šįkart iš tiesų :)

Bendrai paėmus, patirtis įdomi. Nepaisant to, kad išgirsti garsai neatsirado mano sapne - miške nebuvau :) - tos nakties sapnai skyrėsi nuo įprastinės patirties. Ryte teko pabendrauti su projekte dalyvaujančiu psichologu, kol kas yra ankstyva stadija ir daryti išvadų apie sapnų turinį jie dar negali, bet iš preliminarių rezultatų galima pastebėti, jog neigiamos patirties šių sapnų metu buvo mažiau nei įprastai (kaip žinia, sapnuose daugiausiai ir vyrauja būtent neigiamos emocijos). Taip pat teko pakalbėti su Luke'u Jerramu apie kitą, mane itin dominantį eksperimento aspektą - sapnų sąsajas su kūrybiškumu. Menininko teigimu, jam daugiau ne sapnai, bet tarpinės būsenos (prieš pat užmiegant ar tik atsibudus) yra idėjų ir įkvėpimo šaltinis.

Panašu, kad tiek sapnai, tiek ribinės sąmonės būsenos turi nemažą kūrybinį potencialą, klausimas tik, kaip mes galime tai išvystyti ir panaudoti... Norėčiau tikėti, kad kai kuriuos atsakymus turėsiu po pusmečio, kai atliksiu savo tyrimą. Pažadu jais pasidalinti :)

Automatinis rašymas

Neseniai vienoje paskaitoje teko išbandyti įdomų dalyką - automatinį rašymą. Metodą, gan plačiai naudotą siurrealistų. Idėja tokia: naudojant meditacijos/relaksacijos pratimus atpalaiduojamas kūnas, galva išlaisvinama nuo minčių, tada iškeliamas klausimas/tema ir stengiamasi visiškai negalvoti, o tiesiog duodama rankai rašyti, kas tik rašosi, to visiškai nevertinant. Kitaip sakant, tiesiog leidžiama pasąmonei išreikšti save.

Mano atveju užduotas klausimas buvo toks: "Kas yra kūrybiškumas?" ("What is creativity?"). Kadangi pasąmonės srautas gavosi gana įdomus, pasidalinsiu juo. Atsiprašau angliškai nekalbančių skaitytojų, bet teksto sąmoningai neversiu. Tiesiog noriu jį palikti absoliučiai autentišką, o bet koks vertimas jau yra interpretacija :)

Taigi, štai ką apie kūrybiškumą galvoja mano pasąmonė (minčių srautas buvo anglų kalba):

Creativity is a process of inner intention to express your nature, beauty of your existence, inner peace and to attribute it to the outer world, enabling your mind float with an idea of realm which is beyond our physical reality and which gave rise to our inner manifestations of ourselves.