Atostogos

Savaitės pabaigoje išeinu atostogų. Tiesa, atostoginiu ritmu gyvenu jau porą mėnesių, kadangi dirbu dabar mažiau nei ilsiuosi :) Na, bet nepaisant visko, dabar turėsiu normalias atostogas ir kaip padorus emigrantas grįšiu į Tėvynę.

Taigi, oficiali informacija tokia: liepos 26 - rugpjūčio 10 esu Lietuvоje, daugiausia turbūt kažkur tarp Vilniaus ir Panevėžio :) Telefono numeris tas pats.

Iki susimatymų! ;)

Homo... fobija ar filija?

Praėjusį šeštadienį Londone teko išvysti gana įdomų reginį - gėjų paradą. Pamatytas vaizdas sukėlė dviprasmišką reakciją ir mintis... Viena vertus, reginys gan smagus ir tikrai įdomu tai pažiūrėti, bet kita medalio pusė...

Save laikau tolerantišku žmogumi ir tikrai nieko neturiu prieš kitos kilmės, įsitikinimų ar potraukių žmones. Kiekvienas turime savo kelią ir savo misiją, kuo daugiau skirtingesnių žmonių, tuo pasauliui tik geriau. Taigi, iš principo prieš gėjus neturiu nieko prieš. Visuomenė turi gerbti jų pasirinkimą ir neturime teisės diskriminuoti jų todėl, kad jie yra kitokie. Bet kitas klausimas - ar reikia tai skatinti?

Oficialiai gėjų paradai yra skirti homofobijos mažinimui ir iš principo tai nėra blogai: žiūrovai turi smagų reginį, gėjai - pasibūti vieni su kitais, pasijausti ne tik mažumos, bet ir kažkokio didesnio vieneto dalimi. Esminis dalykas, kas man užkliuvo, tai pagrindinė komunikuojama žinutė: "Proud to be gay!" Bet ar tikrai yra ko didžiuotis?

Būdamas pusiau psichologu, aš mėgstu stebėti žmones. Emocijas, jausmus, įstrigusius jų veiduose. Kartais užtenka vien pažvelgti į žmogų ir tu kone gali perskaityti jo gyvenimo istoriją, užrašytą veide. Stebėjau žmonių veidus ir šįkart margaspalvėje minioje. Dalis jų buvo paslėpta po storu grimo ar makiažo sluoksniu, dalis po kaukėmis, bet beveik visi jie bylojo tą patį... Kažkokią asmenybės dezintegraciją, galbūt pėdsakus traumų, gautų vaikystėje, kažkokius vidinius konfliktus, taip ir nesurastą savo tapatybę...

Gink Dieve, aš tikrai nenoriu generalizuoti ir užklijuoti tokias etiketes visiems homoseksualių pakraipų žmonėms, tiesiog tai buvo tai, ką aš mačiau visoje toje minioje. Aš mačiau viduje nelaimingus žmones, kurių pagrindinis tikslas, rodos, buvo ne bandymas mažinti homofobiją visuomenėje, o mėginimas įtikinti pačius save, kad galbūt tai, ką jie daro, nėra jau taip blogai... Bandymas numalšinti nepasitikėjimo ir kaltės jausmą savyje... Ypač žiauriai atrodė procesijoje dalyvavę žmonės invalidų vežimėliuose, dalis kurių buvo dar ir su akivaizdžiai matomais psichiniais sutrikimais ir nežinia, ar apskritai jie suvokė, kas su jais vyksta...

Žiūrint į visus tuos žmones, galvoje nusmelkė mintis, jog visgi panašu, kad homoseksualizmas nėra Gamtos ar Dievo plano dalis, tai daugiau pasėkmė nei priežastis... Be abejo, visuomenė turi priimti gėjus ir gerbti jų pasirinkimą, bet skatinti homoseksualizmo kaip reiškinio turbūt visgi nederėtų...

Pabaigai - keletas vaizdų iš gėjų parado (daugiau nuotraukų galite išvysti čia)

Jūros žvaigždė

Kartą ėjo senis pajūriu ir pamatė vaiką, kažką mėtantį jūrą. Priėjęs arčiau jis paklausė vaiko: "Ką tu čia darai?"

Berniukas atsakė: "Metu jūros žvaigždes atgal į vandenyną. Dabar atoslūgis, saulė aukštai, jei jų nesugrąžinsiu į jūrą, jos žus."

"Vaike", - šyptelėjo senis, - "Negi tu nežinai, kad pajūrys tęsiasi mylių mylias ir pakrantėje yra tūkstančiai tokių jūros žvaigždžių. Tu juk nieko negali pakeisti."

Berniukas paėmė dar vieną jūros žvaigždę, įmetė ją jūrą ir tarė: "Bet jai aš galiu pakeisti viską."