Investuotojas ir žvejys

Kartą amerikietis investuotojas vaikštinėjo jūros pakrante mažame pajūrio miestelyje Meksikoje ir pamatė į uostą įplaukiančią valtį, kurioje gulėjo keletas didelių ir gražių žuvų. Investuotojas pasveikino žveją su puikiu laimikiu ir paklausė, kiek ilgai jam užtruko pagauti šias žuvis.

"Nelabai ilgai", - atsakė žvejys.

"Tai kodėl tada nelikai jūroje kiek ilgiau, kad pagautum daugiau žuvų?", - pasiteiravo bankininkas.

Meksikietis atsakė, jog šių žuvų užteks išmaitinti jo šeimai.

Tada amerikietis paklausė: "O ką tu veiki likusiu laiku?"

"Aš keliuosi vėlai, truputį pažvejoju, pažaidžiu su savo vaikais, pasnaudžiu su žmona. Vakare einu į miestelį susitikti su draugais, mes išgeriame vyno, pagrojame gitara. Aš turiu ką veikti."

Amerikietis pertraukė žveją: "Klausyk, aš esu verslo magistras, pabaigęs Harvardo universitetą ir aš galiu tau padėti. Tu turėtum pradėti žvejoti ilgiau, parduodamas žuvį tu užsidirbsi pinigų ir galėsi nusipirkti didesnę valtį. Didesnės valties dėka tu uždirbsi daugiau pinigų ir galėsi nusipirkti dar vieną valtį, kol galiausiai turėsi visą laivyną. Vietoj to, kad parduotum žuvį tarpininkams, galėsi tiesiogiai derėtis su perdirbėjais arba atsidaryti savo paties fabriką. Tada galėsi palikti savo mažą miestelį ir persikelti į sostinę, Los Andželą, ar net į Niujorką, kur vadovausi savo kompanijai."

Tada meksikietis paklausė: "O kiek tai užtruks?"

"Penkiolika - dvidešimt metų", - atsakė bankininkas.

"O kas tada?"

"O tada ir yra pats įdomumas", - šyptelėjo amerikietis. - "Atėjus tinkamam momentui, tu galėsi paduoti savo bendrovę į akcijų biržą ir uždirbti milijonus."

"Milijonus? O kas tada?"

"O tada tu galėsi nebedirbti, gyventi mažame paplūdimio miestelyje, miegoti ilgai, mažumėlę pažvejoti, pažaisti su savo vaikais, pasnausti su žmona ir leisti vakarus gerdamas vyną ir grodamas gitara su savo draugais."

Sumokėk į priekį

Įsivaizduokite, koks nors visiškai nepažįstamas žmogus nei iš šio, nei iš to ima ir padaro jums kokią paslaugą ar gerą darbą, na, tarkim, parduotuvėje neaptarnauja jūsų kortelės, neturite grynųjų, o kažkas šalia stovintis paima ir sumoka už jus. Ir kai paklausiate, kaip čia galėtumėte atsidėkoti, tas žmogus tiesiog paprašo jūsų padaryti gera kažkam kitam. Ir nueina. Kaip pasijustumėte? :)

Ši idėja - iš tikrai nuostabaus filmo "Pay It Forward", kur berniukas, gavęs mokykloje užduotį padaryti pasaulį geresniu, sugalvoja genealiai paprastą planą - tiesiog padaryti gerus darbus trims žmonėms, o šie savo ruožtu turi padaryti tą patį...

O juk pagalvojus, taigi taip viskas paprasta, bet tuo pačiu ir taip išmintinga. Nes jeigu aš padarau kažką gero tau, o tu atsakomuoju žingsniu kažką gero padarai man - ratas užsidaro, o jeigu padarai kažkam kitam - grandinė tęsiasi.

Ir iš tikrųjų - imkit ir pabandykit. Padarykit ką nors gero visiškai atsitiktiniam žmogui, kuris mažiausiai iš jūsų tikisi. Kad ir kažką mažo - nupirkite vaikų ledų, padovanokite praeivei ar mažai pažįstamai bendradarbei gėlę ar galiausiai tiesiog nusišypsokite kažkam. O jeigu kažkas paklaus kaip atsidėkoti - tiesiog paprašykite, kad tas žmogus padarytų gera kažkam kitam.

Ir pamatysit - viduje jausmas bus nuostabus, kokio turbūt seniai nesat turėję. Netikit? Pabandykit ir įsitikinsit :) Kartais ir mažas žingsnelis gali būti reikšmingas. Galbūt pasaulio mes nepakeisim, bet bent kažkiek padarysim jį geresniu. Nes galbūt nevisada mes galime sumokėti atgal, bet tikrai visada galime sumokėti į priekį.