Plečiant suvokimo ribas

Savaitgalį turėjau labai įdomios patirties. Kadangi kurse, kuriame studijuoju, dalis žmonių mokosi ir nuotoliniu būdu, kartą metuose rengiamas toks eksperimentinis/kūrybinis/patyriminis savaitgalis, kurio metu visi susirenka pasibūti kartu, o tuo pačiu išbandyti visokių technikų ir pasidalinti patirtimi. O patirčių buvo visokių - pradedant joga ir meditacija, baigiant vizualizacijos pratimais ir savianalizės technikomis. Visa tai vyko nuostabiuose istorija dvelkenčiuose rūmuose Pietų Velse, apsuptuose žaliuojančių kalvų ir slėnių.

Vienas iš didesnių atradimų man buvo garso galia. Tiek į meditaciją, tiek į aktyvios vaizduotės (vizualizacijos) pratimus įtraukus garsą (muziką, mantras, gamtos garsus ir pan.), skirtumas jaučiasi labai ryškus. O ypatingai stiprus pojūtis buvo viename skandavimo (angl. chanting) pratime, kai mūsų dvidešimties žmonių grupė vienu metu pradėjo skanduoti įvairius garsus ir visa erdvė tarsi paskendo garsų fone ištirpdydama bet kokias ribas tarp tonų, dažnių, asmenybių, kultūrų, pažiūrų, suvokimų... Nustojus skandavimui vibracija dar kurį laiką sklandė ore rezonuodama tarytum su kiekviena tavo kūno ląstele...

Ir visai nenuostabu, kad beveik visose kultūrose garsui skiriama ypatinga reikšmė, ar tai būtų mantros Rytų tradicijose, ar Biblija Vakarų kultūroje ("Pradžioje buvo Žodis"). Garse tikrai yra kažkas ypatingo. Rezonansas gali tiltus išgriauti. Tad gal ir mums tereikia tik suderinti natą?..