Alkoholis

Kai kurie dalykai yra taip įsišakniję į mūsų kultūrą, kad juos priimame beveik nekvescionuodami. Vienas iš jų - alkoholis. Nuo mažų dienų užaugame matydami alkoholį kaip neatsiejamą bet kokių švenčių ar pasilinksminimų dalį. Paauglystėje paprastai ateina laikas tai išbandyti. Vienas dalykas, ir patiems labai maga sužinoti, kas gi tas dievų gėrimas yra, be kurio linksmybės neįsivaizduojamos, o ir prieš draugus, be abejo, nesinori pasirodyti prastesniais.

Pirmoji patirtis būna nelabai kokia. Pamenu, pirmąkart paragavęs alaus išvis nesupratau, kaip galima tokį neskanų dalyką gerti, jau nekalbant apie stipriuosius gėrimus :) Mūsų organizmui alkoholis irgi ne prie širdies - pavartojus daugiau mus pradeda pykinti, organizmui siekiant atsikratyti nuodingos medžiagos natūraliu būdu. Bet mes juk ir tai galime nugalėti! Po truputį prisipratiname prie nemalonaus skonio, organizmas irgi pamažu pripranta toleruoti didesnę dozę ir štai po kelerių metų praktikos mes jau galime išgerti nebe vieną bokalą neskanaus alaus, bet gerą pustuzinį ir net daugiau, o ir skonis pasidaro visai malonus. Aišku, kol jis dar jaučiasi :)

Bet ar susimąstome, kodėl mes tai darome? Aš nesiruošiu kalbėti apie alkoholio žalą mūsų organizmui, apie tai jau prirašyta pakankamai. Pažiūrėkite kad ir video apačioje. Atkreipsiu aš dėmesį tik į vieną dalyką, kuris paprastai yra nutylimas. Taip, alkoholis yra narkotinė medžiaga. Ir jis yra priskiriamas ne prie lengvų, o prie vidutinio stiprumo narkotikų. Alkoholis yra labiau pavojingas sveikatai už marihuaną, LSD, MDMA (Ecstasy) ir eilę kitų medžiagų, kurių vartojimas yra uždraustas (aišku, kitas klausimas - kodėl mažiau pavojingos medžiagos yra uždraustos, o labiau pavojingos - yra prieinamos laisvai, bet apie tai atskira kalba). Čia aš apsiribosiu psichologiniais alkoholio vartojimo aspektais.

Taigi, kodėl mes geriame? Be abejo, viena esminių priežasčių - socialinė aplinka. Bet koks šventimas mūsų kultūroje neatsiejamai asocijuojamas su alkoholio vartojimu. Ir yra pastovus spaudimas iš aplinkinių, ypač vyriškajai giminei: "Tai ką, tu ne vyras, neišgersi?" Bet ką tai turi bendro su vyriškumu? Kas daugiau išgeria - tas tikresnis vyras? Greičiau priešingai - su didesniu alkoholio suvartojimu vyriškoji funkcija kaip tik silpnėja. Aišku, dar absurdiškiau skamba išgėrimas į kažkieno sveikatą, čia kaip maždaug: "Aš išgersiu kalio cianido į tavo sveikatą" :)

Socialiniai faktoriai jokiu būdu nėra vieninteliai. Jie galbūt suvaidina reikšmingą vaidmenį paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje, bet vėliau atlieka daugiau katalizatoriaus funkciją, kuri vienus žmones veikia stipriau, kitus - silpniau. Yra, aišku, ir fiziologiniai faktoriai - pripratimas, išsiugdytas įprotis, po tam tikro suvartoto alkoholio kiekio atsirandantis "kablys" ir panašūs dalykai. Bet yra dar kai kas labai svarbaus. Mes geriame, nes jaučiame tuštumą savo viduje. Mano galva, tai ir yra esminis dalykas.

Tos tuštumos formų gali būti įvairių. Galbūt mes nepasitikime savimi ir išgerdami bandome kiek apraminti tą vidinį nerimą. Galbūt turime per daug vidinių suvaržymų ir tiesiog nesugebame atsipalaiduoti. O galbūt tiesiog jaučiame beprasmybę viduje ir savo gyvenime, tą egzistencinį vakuumą, apie kurį kalbėjo Viktoras Franklis, ir alkoholis tampa trumpalaike pabėgimo forma, bent laikinai nugramzdinančia tą tuštumą viduje. Tik jis tos prarajos neužpildo, o kas kartą vis ją gilina...

Jeigu pasidomėtumėte, kaip veikia Anoniminių Alkoholikų (AA) programos, suteikiančios bene efektyviausią būdą išsilaisvinti nuo alkoholizmo, tai pamatytumėte, kad jos paremtos tikėjimu Dievu ir religija. Nes tai yra bene lengviausias būdas užpildyti tą egzistencinį vakuumą. Keliasdešimt metų atgal, kol nebuvo uždrausti, labai sėkmingai alkoholizmo gydymui buvo naudoti psichodeliniai preparatai (LSD, psilocybinas, meskalinas ir pan.), leidžiantys žmonėms patirti pakitusios sąmonės būsenas ir įvairius mistinius išgyvenimus, atveriančius naujas įžvalgas gyvenime.

Visai atsisakyti alkoholio nėra lengva. Bent jau mūsų visuomenėje. Aš ir pats nesu atsisakęs, bet pastaruoju metu stengiuosi vartoti minimaliai. Pradėjęs labiau save stebėti, jaučiu, kad net ir po vieno išgerto alaus bokalo, kitą dieną mąstymas nefunkcionuoja visu 100%. O juk yra daugybė žmonių, kurie reguliariai kiekvieną ar kas antrą dieną išgeria bent po bokalą alaus ar taurę vyno, metų metus būdami nepertraukiamoje alkoholio įtakoje...

Tiesiog kitą kartą prieš išgerdami pabandykite bent akimirkai susimąstyti, o kokią vidinę tuštumą bandote užpildyti alkoholiu jūs? Galbūt yra ir kiti užpildymo būdai, kurie nekenkia sveikatai ir problemos negilina, bet leidžia ją išspręsti?

O pabaigų pora video rusų kalba. Pirmasis - dokumentinis filmukas apie vieną eksperimentą, susijusį su alkoholio vartojimu:



O čia keletas reklaminių klipų apie alkoholio naudą: