Trisdešimt

Kažkada šis skaičius atrodė grėsmingas. Solidus, rimtas. Atspindintis tam tikrą, visuomenės įpareigotą, statusą. Keletą pakopų pažengusi karjera, šeima, vaikai, pasodintas medis, pastatytas - ar bent jau pradėtas statyti! – namas... Įdomu, kur aš būčiau, jeigu visa tai turėčiau? :) Turbūt kažkur giliai sustingusiame laike... O gal... šviesiame rytojuje? :)

O esu stebuklingoje kryžkelėje. Ten, kur susikerta daugybė kelių. Atsisukęs atgal matau tai kylantį aukštyn, tai besileidžiantį kelią, kuriuo atėjau. Vingiuojantį pro nuostabius slėnius, kalnų viršūnes, miškus, jūrų pakrantes, išsišakojantį į daugybę mažų takų ir takelių, kuriais aš galbūt galėjau ateiti. Priekyje manęs laukia dar didesnė gausybė kelių, vienų už kitus įdomesnių. Bet aš žinau, kad visi jie iš tiesų veda ten pat ir kad ir kurį iš jų bepasirinksiu, aš nueisiu ten, kur turiu nueiti.

Buvimas kryžkelėje turbūt yra vienas nuostabiausių dalykų. Tai yra ta vieta, kur atsiveria galimybės. Ir aš esu laimingas, kad galiu sutikti savo trisdešimtmetį būtent čia. Nes aš žinau, kad manęs laukia daugybė nuostabių dalykų :) Pirmasis jų – kelionė į Maroką jau po poros dienų :) O kadangi, it kokia keista taisyklė, visas didesnes keliones seka kažkokios permainos mano gyvenime, toliau turėtų būti tik įdomiau ;)