Permainų vėjais

Ne, sulaukus trisdešimties gyvenimas nepasibaigė. Netgi priešingai - supratau, kad jis kaip tik prasideda ;) Ir ta pusmečio tyla turbūt nebylus to įrodymas. Bet dabar aš vėl čia ir pasidalinsiu šiek tiek naujienų.

Pavasaris ir ruduo turbūt yra idealiausias laikas permainoms. Papūtęs šiaurės vėjas kartais ir mus pakviečia kelti sparnus. Su šiuo šiaurės vėju pakilsiu ir aš. Supratau, kad mano laikas Londone tiesiog atėjo į pabaigą. Įdomu, kad tai supratau ir pasakiau išeinąs iš darbo dar visai nežinodamas, kur mano kelias pasisuks toliau. Tiesa, variantų turėjau. Kokius tris. Vieną už kitą skirtingesnius. Bet turbūt tame visas gyvenimo žavesys ir yra, kai priimdamas sprendimą nežinai, kas bus toliau. Tiesiog išeini į nežinomybę. Tada iš tiesų perlipi savo ribas ir leidi sau augti.

Dabar jau žinau. Iš ūkanotojo Albiono kelsiuosi į žemyninę Europą, į poetų ir mąstytojų žemę - das Land der Dichter und Denker. O jei kiek tiksliau - į Heidelbergą, nediduką pietvakarių Vokietijos miestą, garsų seniausiuoju Vokietijoje universitetu, kuriame, beje, ir praleisiu tris artimiausius savo gyvenimo metus studijuodamas doktorantūroje ir toliau tyrinėdamas sąmoningus sapnus :) Tik šį kartą tai bus susiję ne su kūrybišku problemų sprendimu, o su... sportu :) Bet apie visa tai plačiau papasakosiu kažkada vėliau.

Vokietija šalis įdomi. Jaučiu tik, kad su savo varganu dešimties vokiškų žodžių žodynu (Guten Tag! Ja! Bitte! Schnelle! Auf Wiedersehen!) ir pusiau vegetariniais mitybos įpročiais, lengva nebus :) Bet kur yra iššūkiai, ten yra ir naujos galimybės. O viską sudėjus į vieną krūvą, patirtis, panašu, kad laukia tikrai įdomi!

Prieš persikeldamas į Vokietiją, neužilgo grįšiu į Lietuvą porai trejetui savaičių. Po pusantros savaitės atostogų rugpjūtį supratau, kad man dar tikrai reikia tėvynėje pasibūti :)