Rytiniai puslapiai

Senokai čia nerašiau. Turbūt kartais reikia padaryti pertrauką kai kuriose veiklose, kad jos vis dar teiktų pasimėgavimą, o netaptų rutina :) Tiesa, rašyti nenustojau. Nerašydamas kitiems, rašiau sau. Nes atradau nuostabų dalyką - rytinius puslapius.

Apie Julios Cameron "Menininko kelią"("The Artist's Way") buvau girdėjęs jau prieš kurį laiką, bet tik visai neseniai ši puiki knyga atsidūrė mano rankose. Tai knyga apie tai, kaip pažadinti kūrybiškumą savo viduje. Nes juk kiekvienas iš mūsų yra menininkas, bet tik menininkai tą žino :) Ir tai yra šventa tiesa. Galvojat esat nekūrybiškas ir kad "jau ko ne ko, bet iš manęs menininko tai jau tikrai nebus"? Meskit tas mintis iš galvos. Esate nekūrybiškas nebent vien tik dėl to, kad taip apie save galvojate. Ir neleidžiate sau būti kūrybišku.

Menininkas yra kiekvieno mūsų viduje. Įsivaizduokite jį kaip mažą nuostabiai talentingą vaiką, kuriam gimsta šimtai genialių idėjų. Vau, o jeigu padaryti... taip? O galėčiau... padaryti dar ir taip! Ir netgi... štai taip! Visa ta galybė nuostabių spontaniškų idėjų iš tiesų kasdien atsiranda mūsų galvoje. O tada apsireiškia Jis. Mūsų Vidinis Kritikas - Cenzorius. "Čia gera idėja? Absurdas, nesąmonė kažkokia. Tau nepavyks. Nesugebėsi. Apsijuoksi. Bus gėda. Nieko iš to nebus." - bumba Vidinis Kritikas. - "Neišradinėk dviračio. Nieko čia nėra orginalaus. Kiti daug geresnių idėjų turi. Net nebandyk. Nesigaus." Pažįstama, ar ne? :) Ir mūsų mažajam Menininkui nelieka nieko kito, kaip tik nubraukti sūrią ašarą ir pasitraukti į tamsų kampą, taip ir nerealizavus genialaus sumanymo...

Kaip išmokti atsiriboti nuo tos žalingos Vidinio Kritiko įtakos? Rašyti rytinius puslapius. Toks yra esminis Julios Cameron pasiūlymas ir po mėnesio jų rašymo negaliu jam nepritarti :) Taigi, kas tie rytiniai puslapiai? Tai yra trys ranka rašomi puslapiai atsikėlus ryte visiškai nefiltruojant savo minčių. Kiekvieną rytą atsikėlus reikia prirašyti tris puslapius gryno minčių srauto. Rašyti bet ką, kas tik ateina į galvą. Tai jokiu būdu neturi būti kažkas labai protingo, kūrybiško ar panašiai. Gali būti net ne sakiniai, o paskiri žodžiai, frazės. Tiesiog rašyti bet ką, kas tik ateina į galvą. Jeigu visiškai niekas neateina galvą, galiausiai galima tiesiog rašyti frazę "Nežinau ką rašyti" tol, kol kažkokia kita mintis ateis į galvą :)

Rytinius puslapius būtina rašyti kiekvieną rytą. Kad ir kaip to nesinorėtų, kad ir koks tai beprasmiškas užsiėmimas beatrodytų. Reikia prisiversti ir rašyti. Ir po kurio laiko pastebėsite, kaip tai pradeda keisti jūsų gyvenimą. Pradėsite pastebėti, kada rašote jūs, kada įsiterpinėja Vidinis Kritikas. Išmoksite atsiriboti nuo jo bereikalingų pastabų. Pastebėsite kaip jus pradeda aplankyti puikios kūrybinės mintys ir idėjos, atrasite neįtikėtinų įžvalgų. Galiausiai visai kitokios savijautos pradėsite dieną.

Svarbus dalykas - rytinių puslapių niekam negalima duoti skaityti. Tai yra jūsų ir tik jūsų asmeninis dalykas. Jeigu bijote, kad kažkas juos gali perskaityti, pabaigę rašyti suplėšykite ar kitaip sunaikinkite. Pradėję rašyti rytinius puslapius, pradžioje patys jų irgi neskaitykite (Julia Cameron rekomenduoja neskaityti bent pirmus du mėnesius).

Pabaigai šiek tiek patarimų. Pasidarykite savotišką ritualą. Įsigykite kokį nors malonų ir jums patinkantį rašiklį, gražų bloknotą. Atsikelkite pusvalandžiu anksčiau negu reikia į darbą ar mokslus. Užsikaiskite puodelį kvepiančios kavos ar arbatos. Galbūt užsidekite žvakę ar smilkalų. Padarykite tai ypatingą laiką sau. Tarsi rytinę meditaciją, ritualą. Nes tai bus iš tiesų ypatingas laikas jums ir jūsų mažajam Menininkui.

Kitą kartą papasakosiu apie kitą esminę Julios Cameron siūlomą kūrybiškumo atstatymo priemonę - menininko pasimatymus. Bet pradėkite nuo rytinių puslapių. Jau rytoj ryte. Tai iš tiesų veikia :)