Mes ir "jie"

Po sunkiai suvokiamų paskutinių įvykių Norvegijoje, visa gerkle norisi sušukti: žmonės, atsibuskit, nustokit ieškoti priešų! Mes visi čia esame kartu, toje pačioje kelionėje, lygiai taip pat augantys, ieškantys, slystantys... Galbūt skiriasi mūsų oda, vieta, kurioje mes gimėme, mūsų kalba, supratimas, vertybės, įsitikinimai, bet mes visi esame čia, dėl tos pačios priežasties (kad ir kokia ji bebūtų!) ir tame pačiame kelyje. Nustokime save skirstyti į "mus" ir "juos", nes būtent tai yra esminė visų kruvinų konfliktų priežastis...

Mes visada ieškojome "jų" - iš pradžių kitoje gentyje, paskui - kitoje tautoje, kultūroje, tikėjime... Kažkada "jie" buvo stabmeldžiai pagonys, vėliau - musulmonai, juodaodžiai, žydai, homoseksualai... Mums tarsi pareiga buvo turėti "juos", kad galėtumėm suprojektuoti ir išlieti visą juodumą savo viduje. Juk tai taip paprasta - dėl visų blogybių yra kalti "jie"! Atsikratyti atsakomybės yra žiauriai nuostabus jausmas... O jeigu dar į liepsnojantį laužą gerai šliūkštelti degaus propagandos skysčio, viskas akimirksniu gali išvirsti į masinę psichozę - fašizmą, komunizmą, terorizmą ar dar kažkokį -izmą...

O bjauriausia, kad kovojantys su "jais", jaučiasi įgyvendinantys didvyrio, herojaus mitą. Jie kovoja už aukštesnę idėją - žudydami pagonis Kristaus vardu, krikščionis - Alacho... Tai šventas karas, kryžiaus žygis, džihadas, kuriame jie įgyvendina Dievo valią. Jie - "Dievo kariai", tie, kurie yra "teisūs" ir žudantys "juos" - "neteisiuosius", kad įsivyrautų "tiesa". Kas ne su mumis, tas prieš mus... Tikslas pateisina priemones... Ir taip užburtas ratas sukasi...

Turbūt tik tokiu atveju, jei mus užpultų ateiviai iš kosmoso, mes pagaliau suprastumėm, kad visi mes esam viena, mes - žemiečiai... Ir čia, mūsų Žemėje, esame tik MES. Ir ne vien žmonės, bet ir mūsų gamta, augalai, gyvūnai, visa mūsų Žemės planeta - esame MES. Bet tik dėl to, kad tada būtų jau kiti "JIE"...