sekmadienis, lapkričio 28, 2010

Heidelbergas. Pirmieji įspūdžiai


Jau mėnuo laiko kaip esu Heidelberge, tai turbūt jau pats laikas pasidalinti ir pirmaisiais įspūdžiais :) Vokietija man niekada nebuvo ta šalis, kuri keltų didesnius sentimentus, tačiau jau per pirmąsias savaites šis kraštas man pasirodė daug artimesnis lyginant su Didžiąja Britanija. Vokiečiai tarytum kiek paprastesni, nuoširdesni ir turi mažiau dirbtinumo nei britai, o ir kultūra yra kur kas panašesnė į mūsų lietuviškąją. Na, bent jau iš pirmo žvilgsnio :)

Heidelbergas labai smagus miestelis. Pabėgus iš daugiamilijoninio Londono, šis nedidelis pusantro šimto tūkstančių gyventojų teturintis pietų Vokietijos miestas yra smagi atgaiva sielai. Gražus pasaulinių karų nenuniokotas barokinis Vilnių primenantis senamiestis su virš miesto stūgsančia senovine pilimi (kalbama, jog miestas taip patikęs vienam amerikiečių generolui, kad šis antrojo pasaulinio karo metu čia įrengė amerikiečių bazę ir taip buvo išvengta jo subombardavimo), viena ilgiausių pėsčiųjų gatvių Europoje, seniausias ir vienas pačių garsiausių Vokietijos universitetų bei puikus klimatas (tai karščiausia ir labiausiai saulėta Vokietijos vieta) padarė Heidelbergą viena labiausiai lankomų Vokietijos vietų.

Heidelbergo senamiestis ir pilis

O apie tai, kad Heidelbergas yra savotiški Vokietijos tropikai, liudija ir medžiuose gyvenančios laukinės... papūgos :) Niekas gerai nežino, iš kur jos čia atsirado, nors mitų yra įvairių. Galbūt pabėgo iš šalia esančio zoologijos sodo, galbūt atskrido iš kažkur toliau, bet jos gyvena čia jau gan seniai ir panašu, kad joms čia visai patinka. Ir net atslenkanti žiema, atrodo, jų visai negąsdina ir neverčia skristi į daug mielesnius šiltus kraštus. Na, bent jau apie tai bylojo šiek tiek sustirusi, bet pirmojo sniego nepalaužta viena žaliagalvė tropinė paukštė, įsikūrusi visai šalia mano instituto pakelėje augančiuose medžiuose :)

Miestą supančių kalvų viršūnės pirmosios pasitinka žiemą

Vaizdingi Nekaro upės slėniai, apsupti miškingų kalvų, nedidelis senovine kultūrine dvasia alsuojantis studentiškas miestas sukuria išties ypatingą atmosferą. Tai vieta, kurioje išties gera būti, ir kurioje nuo pat pirmųjų dienų pasijaučiau it namuose. Viduje neblėsta jausmas, kad esu būtent ten, kur ir turiu būti. Tarytum kažkas specialiai mane būtų atvedęs čia. Ir pačiam visai tai yra labai įdomu ir keista. Jei kažkas man dar prieš metus būtų pasakęs, kad studijuosiu sporto mokslo (kieno??) doktorantūrą Vokietijoje (kur??), būčiau turbūt nepatikėjęs. Bet keistų atsitiktinumų (sutapimų?) virtinė atvedė mane būtent čia ir vidinis jausmas sako, kad einu teisingu keliu. Belieka tik sulaukti, kur tas kelias mane nuves ;)

5 komentarai:

agnė rašė...

Tai kas po galais tas sporto mokslas? :)

Daktaras rašė...

Na, grubiai tai psichologijos, fiziologijos ir kai kurių kitų mokslo sričių taikymai sporte, siekiant pagerinti sportininkų rezultatus. Pvz, aš bandysiu gerinti sportininkų rezultatus taikydamas sąmoningus sapnus :)

ruvi rašė...

Sveiki :)
Kokioje gražioje vietoje dabar gyveni!! Nedideli miestai tokie daugiau bendruomeniški ir jaukūs :) .
Įdomi specialybė, sėkmės moksluose, Daktare! :)

Daktaras rašė...

Ačiū, Ruvi :)

Anonimiškas rašė...

Labas vakaras. Ruosiames is Lietuvos persikelti i Vokietija. Ir butent i Heidelberga. Nes dukra lankys netoliese esancia gimnazija. Sakykite gal yra kokia lietuviu bendruomene Heidelbergo miestelyje?