Pėsčiųjų turizmas

Panašu, kad pastaruoju metu kuo toliau, tuo labiau pradedu užsikrėsti pėsčiųjų turizmu (gaila, bet nesugalvoju geresnio atitikmens angliškai sąvokai hiking). O prasidėjo viskas praėjusiais metais. Iš pradžių pavasarį kelių dienų žygis pėsčiomis Ispanijos pietuose, paskui mėnesis su virš rudenį Ispanijos šiaurėje, o šiemet visa tai persikėlė į Didžiąją Britaniją.

Ir nors kelionės kol kas tebuvo trys, bet įspūdžiai tikrai nenustelbiami... Begalinė žydra jūra... Žaliuojančios kalvos... Baltos į jūrą smingančios uolos... Milijonus metų skaičiuojantys ir dinozaurus menantys krantai... Nakvynė po žvaigždėtu dangum ir jūroje nusidriekęs Mėnulio kelias... Jūros dugnas, atsivėręs atoslūgio metu ir ankstyvą rytą po jį šuoliuojantis raitelis... Iš jūros gilumos į krantą atplaukę ruoniai... Tai, ko žodžiais turbūt neįmanoma perteikti ir ką gali pajusti tik būdamas ten ir tada...

Galiu tik pasidalinti kai kuriais vaizdais iš mūsų kelionių po Dover, Bournemouth ir Weymouth apylinkes.

Po poros dienų manęs laukia dar viena kelionė. Tik šįsyk viskas bus kiek kitaip... Ne pietų Anglija, o šiaurės Škotija... Ne jūra ir uolos, o ežerai ir kalnai... Ne dvi dienos ir viena naktis, o keturios dienos ir trys naktys... Ir ne keturiese, tryse ar dviese kaip iki šiol, o keliausiu vienas pats...

Ir jaučiu, kad laukia kažkas įdomaus. Ir turbūt ne tiek fizine, bet dvasine prasme... Apskritai, mano gyvenime dabar toks gana įdomus laikotarpis dvasinėje plotmėje. Kartais tiesiog vienu metu sukrinta keletas įvykių: kažkoks laiku ir vietoje sutiktas žmogus, teisingu metu perskaityta knyga ar išgirsta daina, ar tiesiog į galvą toptelėjusi išganinga mintis ir staiga viduje pasidaro aišku, šviesu ir ramu, o gyvenimas įgauna visai kita pagreitį... Kažką būtent tokio ir išgyvenu pastaruoju metu ir jaučiu, kad ir ši kelionė mano gyvenime atsirado neatsitiktinai...

Na bet apie tai papasakosiu grįžęs :)