Naujas projektas apie sąmoningus sapnus - lucid.lt!

Noriu pasidalinti džiaugsminga žinia, kad ką tik startavo naujas projektas lucid.lt, skirtas visiems besidomintiems sąmoningais sapnais, sąmoningai sapnuojantiems ar norintiems to išmokti!

Nesvarbu, ar esate jau patyręs sąmoningas sapnuotojas, ar apie tai net nesatę dar girdėję, šis tinklalapis padės jums rasti visą svarbiausią, naujausiais mokslo duomenimis paremtą informaciją apie sąmoningus sapnus ir diskutuoti su bendraminčiais!

Tad labai kviečiu apsilankyti ir pasidalinti šia informacija su kitais!

Kūrybiškas problemų sprendimas sąmoninguose sapnuose

Pastarąjį mėnesį teko gerokai paplušėti prie savo magistrinio darbo, tad daugelis kitų dalykų gyvenime buvo atsidūrę kažkur antrame plane. Blog'as, be abejo, irgi :) Bet, kaip žinia, viskas gyvenime yra laikina. Baigėsi ir mano intensyvusis periodas ir galiu grįžti prie labiau sau įprastos veiklos :) Bet turbūt visų pirma apie tai, kuo aš gyvenau pastaruoju laikotarpiu - kūrybišką problemų sprendimą sąmoninguose sapnuose. Trumpa mano darbo apžvalga žemiau.

Per visą žmonijos istoriją sapnai buvo įkvėpimo šaltinis daugeliui. Daugybė mokslo atradimų, meno ir literatūrios kūrinių gimė būtent sapnuose. Turbūt daug kam teko girdėti, jog D. Mendelejevas periodinę cheminių elementų lentelę išvydo būtent sapne. Chemiką F. A. Kekulę sapnas įkvėpė atrasti benzeno molekulės struktūrą. O. Loewi laimėjo 1936 metų Nobelio premiją, išvydęs eksperimento idėją savo sapne. R. L. Stevensonas idėją savo garsiąjai "Nepaprastai daktaro Džekilo ir misterio Haido istorijai" taip pat suvokė sapne. Galiausiai netgi žymioji Bitlų "Yesterday" taip pat gimė Paulo McCartney sapne! Ir tokių pavyzdžių yra daugybė. Nereikia net išskirtinių talentų - yra nustatyta, kad 8% sapnų duoda kūrybinį impulsą paprasto žmogaus gyvenime.

Įvairios sapnų inkubacijos technikos, kuomet žmonės siekdavo surasti atsakymus į juos dominančius klausimus, žinomos nuo antikinės Graikijos laikų. Jų efektyvumas taip pat buvo pademonstruotas ir kai kuriuose moksliniuose tyrimuose. Bet iki šiol nebuvo bandymų patyrinėti kūrybišką problemų sprendimą sąmoninguose sapnuose. Kaip žinia, sąmoningo sapno metu žmogus suvokia, kad jis sapnuoja ir gali įtakoti sapno eigą. Fiziologiškai sąmoningi sapnai nesiskiria nuo paprastų sapnų, o fenomenologiškai - nuo mūsų potyrių realiame gyvenime, t. y., sapnuojančiam sapnas atrodo lygiai taip pat realus, kaip ir realybė pabudus. Mūsų smegenims nėra jokio skirtumo, ar kažkas įvyko vidiniame sapnų pasaulyje, ar išorinėje realybėje - jos sureaguoja lygiai taip pat.

Paprastai sapne mes nebūname vieni, gan dažnai bendraujame su kitais sapnų personažais. Kaip teigia geštalto psichologija, kiekvienas mūsų sapnų personažas reprezentuoja kažkokią mūsų asmenybės dalį. Sąmoningi sapnai šiuo atveju yra itin įdomūs, nes mes galime sąmoningai bendrauti su šiomis savo asmenybės dalimis ir pažinti jas. Kartais sapnų personažai būna primityvūs, kartais jie būna itin išmintingi ir jų įžvalgos gerokai pralenkia mūsų sapnuojančio Aš mąstymą. Kai kurie iš jų netgi prisistato sapnų gidais, guru, vadovais ar sargais ir siūlo savo pagalbą mūsų sapnuojančiam Aš.

Mano darbo tikslas ir buvo - patikrinti, ar šios sapnų gidų figūros sąmoninguose sapnuose gali iš tiesų padėti sprendžiant problemas.

Dvi grupės dalyvių dalyvavo tyrime: eksperimentinė grupė, kurią sudarė 9 patyrę sąmoningi sapnuotojai, ir kontrolinė grupė - 9 paprasti sapnuotojai :) Dešimt dienų iš eilės, kiekvieną vakarą prieš eidami miegoti dalyviai gaudavo po užduotį: arba išspręsti loginį galvosūkį, arba sukurti metaforą duotai situacijai. Kontrolinės grupės dalyviai prieš užmigdami turėjo keletą kartų perskaityti užduotį, ją gerai įsiminti, o atsibudę ryte peržvelgti savo sapnus ir parašyti pirmą atsakymą, kuris ateis į galvą. Tuo tarpu eksperimentinė grupė turėjo pabandyti sąmoningame sapne surasti gido figūrą ir paprašyti išspręsti duotą užduotį (nepavykus jie turėjo elgtis pagal tas pačias taisykles, kaip ir kontrolinė grupė - peržvelgti sapnus ryte ir parašyti pirmą į galvą atėjusį sprendimą). Rezultatai į logines užduotis buvo vertinami pagal jų teisingumą, o dalyvių pateiktas metaforas išreitingavo du nepriklausomi ekspertai, kurie nieko nežinojo apie jų kilmę.

Kaip parodė tyrimo rezultatai, nebuvo jokių skirtumų atliekant logines užduotis, bet sapnų gidų, o ir sapnų personažų apskritai, pateiktos metaforos ekspertų buvo įvertintos geriau, nei metaforos, sugalvotos pačių eksperimentinės grupės dalyvių, arba metaforos, pasiūlytos kontrolinės grupės.

Ką visai tai reiškia? Visų pirma tai, jog sąmoningi sapnai išties mums gali padėti rasti ieškomus atsakymus, bent į labiau kūrybines užduotis, o mūsų sapnų personažai, ypač tie, kurie save vadina sapnų gidais, gali mums padėti išspręsti problemas. Bendraudami su jais, mes ne tik galime geriau pažinti save, bet ir gauti vertingų įžvalgų. Tyrimas taip pat iš dalies patvirtino kai kurių autorių išsakytą idėją, jog sąmoningas sapnavimas daugiau yra susijęs su dešiniuoju smegenų pusrutuliu (užduotys buvo parinktos specialiai: loginiai galvosūkiai yra iš principo susiję su kairiojo smegenų pusrutulio veikla, metaforos - su dešiniojo). Kas, beje, gali turėti labai įdomią reikšmę. Išvadas paliksiu pasidaryti patiems, tiesiog pasižiūrėkite trumpą paskaitėlę žemiau.

Kodėl sapnuojame? (BBC dokumentika)

Pratęsiant sapnų temą - šviežas ir tikrai įdomus BBC dokumentinis filmas (anglų kalba).

Sapnų režisūra

Praeitą savaitgalį teko sudalyvauti viename įdomiame renginyje - eksperimente - performanse Dream Director. Idėjos autorius - menininkas Luke Jerram, garsėjantis įdomiais savo sprendimais. Į renginį, kuriame aš dalyvavau, Luke atvyko tiesiai iš Australijos, kur Sidnėjuje viešose erdvėse buvo išdėliota trisdešimt pianinų su užrašu "Grok, aš tavo". Tarp ankstesnių jo projektų - "Dangaus orkestras" (atskiras partitūras "grojantys" oro balionai), kalbantis žiedas, stebuklingas skrudintuvas ir dar daugelis kitų crazy idėjų.

Sapnai - taip pat viena iš Luke dominančių sričių. Šiame projekte jis kartu su miego ir sapnų psichologais tyrinėja sapnų erdvę ir jos kūrybinį potencialą. Kaip tik būtent tai, kas domina ir mane :) Tad sužinojęs apie šį projektą ilgai nesvarsčiau ir nusprendžiau sudalyvauti. Rengimo koncepsija tokia: dvidešimt žmonių miega vienoje patalpoje tokiuose specialiuose gultuose (nuotrauka žemiau), dėvėdami tam tikrus akinius, kurie fiksuoja akių judesius. Pradėjus sapnuoti, iš mini garsiakalbių šalia pradedami leisti įvairūs garsai kažkokia konkrečia tema (mano atveju, tai buvo miškas). Eksperimento esmė - kaip visa tai paveiks tavo sapnus, galbūt inkorporuosi kai kuriuos garsus į savo sapną, galbūt tai paskatins tavo kūrybiškumą sapne ir pan. Prieš pat užmiegant ir prieš atsibundant taip pat paleidžiamas specialus garso takelis patyrinėti ribines sąmonės būsenas.

Trumpai apie asmeninę patirtį eksperimento metu. Prieš pat užmiegant paleistas garso takelis davė tikrai įdomių asociacijų, tik gaila, kad truko gana trumpai (apie 20 min) ir nepavyko iškart su juo pereiti į miego stadiją, kas būtų tikrai gana įdomi patirtis. Miegojau gana neramiai - tiek dėl aplinkos neįprastumo, tiek dėl vos pradėjus sapnuoti leidžiamų garsų, dažnai atsibusdavau, kas kartą nusivildamas, kad kol kas nepavyksta prisiminti nė vieno sapno :)

Bet paskui pagaliau susapnavau pirmą (iš serijos "buitiniai sapnai"), o po jo sekė dar vienas sąmoningas sapnas, kuriame paskraidžiau ir pabandžiau pabendrauti su kitais sapno personažais (deja, ne labai sėkmingai) - žodžiu, tą patį, ką paprastai ir darau tokiais atvejais :) Paskui pabudau, gana patenkintas tuo, kad pavyko apturėti net du sapnus, o vieną iš jų - ir sąmoningą, ir apsižiūrėjęs, kad kiti dar miega, nusprendžiau išeiti prasivaikščioti, kol visi pabus. Beeidamas netikėtai sutikau porą savo klasiokų iš mokyklos laikų, kurie, pasirodo, taip pat dalyvavo šiame eksperimente. Ir tada atsibudau dar kartą, šįkart iš tiesų :)

Bendrai paėmus, patirtis įdomi. Nepaisant to, kad išgirsti garsai neatsirado mano sapne - miške nebuvau :) - tos nakties sapnai skyrėsi nuo įprastinės patirties. Ryte teko pabendrauti su projekte dalyvaujančiu psichologu, kol kas yra ankstyva stadija ir daryti išvadų apie sapnų turinį jie dar negali, bet iš preliminarių rezultatų galima pastebėti, jog neigiamos patirties šių sapnų metu buvo mažiau nei įprastai (kaip žinia, sapnuose daugiausiai ir vyrauja būtent neigiamos emocijos). Taip pat teko pakalbėti su Luke'u Jerramu apie kitą, mane itin dominantį eksperimento aspektą - sapnų sąsajas su kūrybiškumu. Menininko teigimu, jam daugiau ne sapnai, bet tarpinės būsenos (prieš pat užmiegant ar tik atsibudus) yra idėjų ir įkvėpimo šaltinis.

Panašu, kad tiek sapnai, tiek ribinės sąmonės būsenos turi nemažą kūrybinį potencialą, klausimas tik, kaip mes galime tai išvystyti ir panaudoti... Norėčiau tikėti, kad kai kuriuos atsakymus turėsiu po pusmečio, kai atliksiu savo tyrimą. Pažadu jais pasidalinti :)

Sąmoningi sapnai

Turbūt laikas papasakoti apie vieną pagrindinių mano interesų sričių pastaruoju metu - sąmoningus sapnus (angl. lucid dreaming). Pats pavadinimas kaip ir padiktuoja, kas tai yra - sapnai, kurių metu tu esi sąmoningas, kad sapnuoji. Pats fenomenas žinomas gana seniai, bet ilgą laiką į tai buvo žiūrima kaip į kažką labiau iš fantastikos srities, nes: а) tik vienetai žmonių tai sugeba; b) sąmonės būsena miego metu ir įprastinė sąmonė būdravimo (ne miego) metu buvo laikomos skirtingomis ir nesuderinamomis, todėl mokslininkai manė, kad tai iš principo neįmanoma ir kad tai tėra tik kažkokia tarpinė būsena prieš užmiegant ar prieš pabundant.

Bet maždaug trisdešimt metų atgal toks Stephen LaBerge kaip tik šioje srityje atliko daktaro disertaciją ir įrodė, kad sąmoningi sapnai yra normalūs sapnai, ne kažkokia tarpinė būsena, ir taip pat pasiūlė keletą metodikų, kaip tą galima pasiekti. Realiai sąmoningas sapnavimas yra įgūdis, kurį gali išvystyti kiekvienas, tik reikia šiek tiek pastangų :)

O aš visu tuo susidomėjau gana nelauktai. Nors gal atsitiktinumų ir nebūna, o viskas turi savo prasmę :) Keletą mėnesių atgal per gana trumpą laiką reikėjo pasirinkti temą magistriniam darbui. Ir aš po poros savaičių blaškymosi ir šokinėjimo nuo vienos temos prie kitos, netyčia "užšokau" ant šios. Perskaičiau keletą technikų ir sugalvojau išbandyti. Debiutanto sėkmė suveikė ir pats pirmas bandymas pavyko. Ir jis buvo toks, kuris gerokai apvertė mano pasaulėžiūrą ir požiūrį į kai kuriuos dalykus...

Taigi, sapnas:

Vaizdas iš pradžių nebuvo ryškus, tarsi per miglą, vėliau pradėjo ryškėti. Supratau, kad esu kambaryje. Jausmas buvo labai keistas, nes nuo pat pirmos akimirkos žinojau, jog esu sapne, bet viskas buvo absoliučiai realu. Išbandžiau savo pojūčius. Visi veikė visiškai taip pat kaip realybėje. Palytėjęs jauti tiek medžiagą, tiek temperatūrą, netgi skonį valgydamas jauti (radau ir suvalgiau vaisių, panašų į džiovintą slyvą :)). Nėra jokio skirtumo tarp pojūčių realiame gyvenime ir sapne.

Kambaryje pamačiau langą. Jį atidariau. Laukė švietė saulė, mačiau medžių viršūnes, jaučiau lengvą vėjo dvelksmą... Į galvą toptelėjo mintis: "Juk esu sapne, taigi galiu iššokti pro langą!" Pažvelgiau dar kartelį ir pagalvojau, kad galbūt visgi kitą kartą. Viskas atrodė pernelyg realu, kad galėčiau taip imti ir iššokti pro langą :) Pamačiau, jog kambaryje yra veidrodis, nusprendžiau į jį žvilgtelėti, nes žinojau, kad sapnuose veidrodžiuose galima išvysti įdomių dalykų. Veidrodyje mačiau besikeičiančius vaizdus, vieną akimirką - save, kitą - kažką kitą... Vėliau nusprendžiau išeiti į lauką ir sapnas nutrūko...

Pabudęs žinojau, kad temą darbui jau turiu. Bet galvoje sukosi ir kita mintis. Apie Mają, didžiąją Iliuziją, kuri, pasak indų religijų, gaubia visą mūsų pasaulį. Pojūčiai ir savęs suvokimas sapne niekuo nesiskiria nuo pojūčių ir savęs suvokimo realybėje. Tad gal ir ta mūsų realybė ne kažin kuo skiriasi nuo sapno?.. Dar viena paralelė. Yra du būdai tapti sąmoningu sapne: iš būdravimo būsenos tiesiogiai pereiti į sapną (mano naudotas būdas) arba matant kažkokius nelogiškumus pačiam susivokti, jog tai yra sapnas. Antrąjį būdą išbandę žmonės teigia, kad tą akimirką, kai tu susivoki, jog esi sapne, sapno pasaulis kardinaliai pasikeičia. Visos spalvos išryškėja, visi daiktai pasidaro daug realesni ir pan. Tad gal ir šiame pasaulyje mums tik tereikia susivokti, jog tai yra sapnas/iliuzija ir jis kardinaliai pasikeis? Gal būtent tai ir yra tas Nušvitimas, apie kurį kalbą rytų tradicijos? Gal mums tik ir tereikia patapti sąmoningais šiame sapne, kurį mes vadiname realybe?

Norintiems išbandyti sąmoningus sapnus, čia yra technika, kurią naudojau:

1. Nueikite miegoti įprastu laiku ir užsistatykite žadintuvą, kad prikeltu jus po penkių su puse - šešių valandų (jeigu paprastai miegate aštuonias valandas).
2. Po šių penkių - šešių valandų miego būtinai išlipkite iš lovos kokioms 20 min, prasivaikščiokite, galite išgerti arbatos, paskaityti (aišku, geriausia apie sąmoningus sapnus :) ). Prasibudinkite, bet tik ne tiek, kad paskui nebebūtų įmanoma užmigti :)
3. Grįžkite į lovą ir įsitaisykite miegui. Leiskite savo kūnui atsipalaiduoti, bet stenkitės savo sąmonę išlaikyti budrią. Geriausia, mintyse skaičiuokite: "Vienas, du, trys, ...". Jei pamesite skaičių, pradėkite iš naujo.
4. Galvoje gali kilti įvairiausi vaizdai, nekreipkite į juos dėmesio, leiskite jiems praplaukti. Koncentruokitės ties skaičiavimu. Galite justi įvairius vidinius trukdžius, organizmas visaip kaip bandys jus "užliūliuoti", bet stenkitės į tai nekreipti dėmesio, tik skaičiuoti.
5. Prieš pat sapnavimo pradžią, galite jausti keistus pojūčius, garsus - neišsigąskite :) Tiesiog jūsų organizmas prieš pat sapną yra "išjungiamas", suparalyžiuojamas. Čia tam, kad sapno metu nepabėgtumėte iš savo lovos :) Nes sapno metu organizmas perduoda tikrus impulsus, t.y., jeigu aš sapne pakelsiu savo ranką, į mano tikrą fizinę ranką taip pat nueis impulsas nerviniais kanalais, kaip kad aš ją pakelčiau realybėje.
6. Kuomet pajusite, kad organizmas nebetrukdo jums skaičiuoti, o galva skaidri ir puikiausiai dirbanti - viskas, jūs sapne! Eikite, tyrinėkite ir kurkite savo realybę :)
7. Stenkitės susilaikyti nuo per didelių emocijų - jos skatina atsibudimą. Jeigu pajusite, kad sapnas pradeda plaukti, tolti nuo jūsų, yra pora technikų, kurios gali padėti išlikti sapne: bandykite griūti ant nugaros (nebijokite, sapne nesusižeisite!) arba pradėkite suktis vilkeliu (aplink save). Sako, padeda :)

Jei iškils klausimų ar norėtumėt pasidalinti patirtimi - prašom rašyti :)

Beje, šiandien einu į vieną tokį labai įdomų renginį - eksperimentą - performansą, susijusį su sapnais. Bet apie tai papasakosiu vėliau. Gražių sapnų :)

Pabusti gyvenimui

Pastarosiomis dienomis didėjant mano susidomėjimui sąmoningu sapnavimu (angl. lucid dreaming - bet apie kažkada vėliau), netyčia užkliuvau už vieno filmo, pažiūrėjau ir likau labai maloniai nustebintas... Vienas iš retų filmų, verčiantis mąstyti... Kalbu apie režisieriaus Richardo Linklaterio 2001 metų darbą "Waking Life" ("Pabusti gyvenimui"). Tai filmas apie vieno vaikino sapnus, kuriuose jis dialoguose su įvairiais žmonėmis bando suprasti ribą tarp sapno ir realybės, iliuzijos ir tikrosios būties. Rekomenduoju tikrai. Stipru ir gilu...

Keletas įstrigusių citatų iš filmo žemiau.

Priežastis, dėl kurios atsisakau priimti egzistencializmą kaip dar vieną prancūzų madą ar istorinį kuriozą, yra ta, jog, manau, kad naujaisiais amžiais jis mums siūlo kai ką labai svarbaus. Bijau, kad mes prarandame vertybę gyventi aistringai, atsakomybės už tai, kas esame, jausmą, gebėjimą kažkuo tapti ir džiaugtis gyvenimu. Egzistencializmas dažnai suvokiamas kaip nevilties filosofija. Tačiau aš manau, kad yra kaip tik priešingai. Sartre'as kartą duodamas interviu sakė, jog per visą gyvenimą jis nepatyrė nė vienos nevilties dienos.

Kūryba, regis, atsiranda iš mūsų netobulumo, mūsų siekių ir nusivylimų. Manau, taip pat atsirado ir kalba. Turiu galvoje tai, jog ji atsirado iš mūsų troškimo peržengti tarpusavio izoliaciją ir sukurti tam tikrą ryšį vienam su kitu. Tai turėjo būti nesunku, kai buvo tik paprastas išlikimas. Tarkime, sakome: „vanduo“ ir girdime vandens garsą. Arba: „kardadantis tigras už tavo nugaros“ ir mes girdime jo riaumojimą. Bet įdomiausia, kad tą pačią simbolių sistemą naudojame išreikšti ir visus mūsų patiriamus abstrakčius ir neapčiuopiamus reiškinius. Pavyzdžiui, kas yra nusivylimas? Arba kas yra pyktis ar meilė? Kai aš sakau: „meilė“, garsas sklinda iš mano burnos ir patenka į kito žmogaus ausį, keliauja per tą sudėtingą vamzdelių sistemą smegenyse, per prisiminimus apie meilę arba meilės trūkumą, tada tas žmogus užregistruoja tai, ką aš pasakau, ir sako: „taip, aš suprantu“. Bet iš kur aš galiu žinoti, kad jis suprato? Juk žodžiai inertiški. Jie – tik simboliai. Jie negyvi. Didžioji mūsų patirties dalis yra neapčiuopiama. Daugumos mūsų pojūčių neįmanoma išreikšti. Tai neapsakoma. Ir vis dėlto tuo momentu, kai mes, bendraudami vienas su kitu, pajuntame ryšį ir manome, kad esame suprasti, pajuntame beveik dvasinį susiliejimą. Šis jausmas gali būti laikinas, bet, manau, vardan jo mes ir gyvename.

Kartą vienas draugas man pasakė, kad blogiausia klaida, kokią tu gali padaryti, tai manyti, jog esi gyvas, kai iš tiesų tu tik miegi gyvenimo laukiamajame... Svarbiausia tai, jog reikia suderinti racionalius savo pabudimo sugebėjimus su begalinėmis sapnų galimybėmis. Nes jeigu tu gali padaryti tai, tu gali padaryti bet ką.

O čia ir pats filmas (tik kiek prastokos kokybės):